Tema padalijama į atskiras dalis (klausimus, teiginius, dalis pagal teminius aspektus).

 

Formuluojama tezė (arba teiginys, pagrindinė mintis).

 

 

Įžangoje nurodomi tikslai, aptariamas objektas, paaiškinama sąvoka, jei reikia, pateikiami klausimai.

Dėstymo teiginiai ir pateikti argumentai įrodo pagrindinę mintį.

 

 

 

 

 

Teiginiai pagrindžiami:

  • faktais,
  • pavyzdžiais,
  • vaizdinėmis priemonėmis,
  • iliustracijomis,
  • pasakojimu,
  • citatomis.

Pabaigoje:

  •  daromos bendros išvados,
  •  pakartojamos svarbiausios temos dalys,
  • atsakoma į įžangos klausimus.

 

 

Klausantis turi susidaryti baigtumo įspūdis:

  • grįžtama prie pradžios, bet jau su svariais įrodymais, 
  • išvada lengvai užrašoma, įsimenama.

Klausytojas „išgirsta“ pastraipos struktūrą:

  • teiginys,
  • argumentai, šaltiniai,
  • dalinė išvada.

 

Atskiros kalbos dalys virsta kalbos planu klausytojų atmintyje arba  konspektu užrašuose.