Lietuvių kalboje sudėtiniai sakiniai skirstomi į tris rūšis:
Sujungiamieji sakiniai
Sujungiamieji sakiniai yra tie, kurių dėmenys sujungti sujungiamaisiais jungtukais (ir, ar, arba, o, bet, tačiau, vis dėlto, tik(tai), užtai, todėl, tad, dėl to, tai, taigi) ir yra sintaksiškai lygiaverčiai – kiekvienas kalboje gali būti vartojamas kaip atskiras sakinys.
Sujungiamieji sakiniai yra tie, kurių dėmenys sujungti sujungiamaisiais jungtukais (ir, ar, arba, o, bet, tačiau, vis dėlto, tik(tai), užtai, todėl, tad, dėl to, tai, taigi) ir yra sintaksiškai lygiaverčiai – kiekvienas kalboje gali būti vartojamas kaip atskiras sakinys.
Prijungiamieji sakiniai
Prijungiamieji sakiniai susideda iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais, prieveiksmiais ar dalelytėmis (kad, jog, nors, kadangi, jeigu, jei, kas, koks, kuris, kelintas, kada, kol, kaip, kiek, kur, kame, ar, vos tik, tarsi, tartum). Jų vienas dėmuo priklausomas nuo kito (šie vadinami pagrindiniu ir šalutiniu dėmenimis – iš pagrindinio dėmens keliame klausimą šalutiniam, o šiuo į klausimą atsakome).
Prijungiamieji sakiniai susideda iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais, prieveiksmiais ar dalelytėmis (kad, jog, nors, kadangi, jeigu, jei, kas, koks, kuris, kelintas, kada, kol, kaip, kiek, kur, kame, ar, vos tik, tarsi, tartum). Jų vienas dėmuo priklausomas nuo kito (šie vadinami pagrindiniu ir šalutiniu dėmenimis – iš pagrindinio dėmens keliame klausimą šalutiniam, o šiuo į klausimą atsakome).
Bejungtukiai sakiniai
Bejungtukių sakinių dėmenys susieti be jungiamųjų žodžių – juos jungia tik skyrybos ženklai, o kalbant – intonacija.
Bejungtukių sakinių dėmenys susieti be jungiamųjų žodžių – juos jungia tik skyrybos ženklai, o kalbant – intonacija.