Citatomis perteikiama į autoriaus kalbą įtraukta kito asmens kitu metu pasakyta pažodinė kalba arba rašytinio teksto ištrauka. Cituojama gali būti sakinio atkarpa, visas sakinys, kelių sakinių tekstas, net ir visa pastraipa ar kelios pastraipos. Citatų ir autoriaus kalbos sandara bei skyryba yra panaši į persakomosios kalbos sandarą bei skyrybą – citatos skiriamos kabutėmis. Citatą galima parodyti ir kitais būdais – besiskiriančiu nuo teksto šriftu ar ją pateikiant kitokio grafinio pavidalo nei autoriaus kalba. 

Kabutės nerašomos

  • Citatos paprastai skiriamos kabutėmis, bet gali būti parodomos šriftu ar (ir) grafiškai, tada kabutės gali būti nerašomos.

Dvitaškis ir kabutės

2
  • Kai citata eina po autoriaus žodžių ir ją sudaro atskiras sakinys ar keli sakiniai, po įvadinių žodžių dedamas dvitaškis, o citata pradedama atidaromosiomis kabutėmis, didžiąja raide ir paprastai rašoma toje pačioje eilutėje, ilgesnė citata gali būti pradedama nauja pastraipa; citatos pabaigoje sakinio galo ženklai rašomi prieš uždaromąsias kabutes:
    Poetas Paulius Širvys rašė: „Laimė! Kiekvienam ji – vis kitokia. Alkanam ji – duona. Trokštančiam – vanduo. Skęstančiam – draugo ranka."

Kupiūros ženklai

  • Jei citata pradedama ne nuo sakinio pradžios, rašomi kupiūros ženklai ir citata pradedama mažąja raide:
    Artūras Šopenhaureris teigė: ,,<...> linksmas būdas labiausiai padeda būti laimingiems."

Autoriaus žodžiai

  • Po citatų einantys ar į jas įsiterpę autoriaus žodžiai rašomi taip pat kaip autoriaus žodžiai po kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos:
    „Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško sau naudos, negali būti laimingas. Nori gyventi sau - gyvenk kitiems“, - yra pasakęs Seneka.

Eiliuotos kalbos

  • Cituojamas eiliuotos kalbos posmas rašomas po dvitaškio nauja pastraipa ir be kabučių (gali būti kitas šriftas) arba su kabutėmis toje pačioje eilutėje; rašant vienoje eilutėje eilučių ir posmų pabaiga žymima atitinkamai viengubu ir dvigubu pasviraisiais dešininiais brūkšniais:

Tik akimirkos suteikia
Laimės amžinybę...
Jos kaip gėlės vysta veikiai.
(Vytautas Mačernis, ,,Rudens sonetai“)

 

„Kaip akys po verksmo nusišvietė dienos. / Pavasario saulė – viešnia nuotaikinga.“
(Vincas Mykolaitis – Putinas, „Pavasario saulėj“)

Citata, sudaranti autoriaus sakinio dalį

  • Citata, sudaranti autoriaus sakinio dalį, rašoma toje pačioje eilutėje ir pradedama mažąja raide, jei nesudaro savarankiško sakinio; jei tokia citata eina sakinio pabaigoje, sakinio galo ženklas rašomas po kabučių:
    Poetas Aidas Marčėnas yra pasakęs, kad ,,eilėraštis yra kūnas, o poezija – siela“.