Kas ugdoma skaitant?
Ugdomas autentiškas asmeninis santykis su skaitomu kūriniu: kūrinys analizuojamas ir vertinamas, lyginamas su kitais skaitytais kūriniais. Šiuo atveju siūlomi literatūros kūriniai supažindina su menininkais, jų užimama pozicija gyvenime, jų santykiu su realybe, su ideologija.
Ugdomas autentiškas asmeninis santykis su skaitomu kūriniu: kūrinys analizuojamas ir vertinamas, lyginamas su kitais skaitytais kūriniais. Šiuo atveju siūlomi literatūros kūriniai supažindina su menininkais, jų užimama pozicija gyvenime, jų santykiu su realybe, su ideologija.
Ką skaitydami mokomės atpažinti?
Mokomasi atpažinti, kas būdinga rašytojų: Aido Marčėno, Antano Škėmos, Jurgio Kunčino, kūrybai ar kūrinių veikėjams.
Dažnai Aido Marčėno eilėraščių kalbantysis – poetas; jam idealiai atrodanti vieta – poezija, t. y. išgalvota meninė tikrovė; viena iš svarbiausių poezijos temų – kalbos galimybės, jos svarba; viena iš mėgstamiausių kalbinės raiškos priemonių – paradoksas, viena iš poezijos savybių – intertekstualumas.
Antanas Garšva, Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ protagonistas, praradęs tėvynę menininkas; žmogus, išgyvenantis tapatybės krizę; jo autoritetai – prisikentėję menininkai, todėl Garšva žino kančios svarbą ir vertę kūrybai. Jis absurdo žmogus, pasak Albero Kamiu filosofinės esė „Sizifo mitas“, tai nubudusiomis akimis į pasaulį žvelgiantis žmogus, tai sąmoningas maištininkas prieš dekoracijų visuomenę.
Labai svarbus yra bevardis veikėjas iš Jurgio Kunčino romano „Tūla“: tai unikalus personažas lietuvių prozoje – miesto valkata, kuris tokiu būdu maištauja prieš totalitarinę santvarką. Romanas „Tūla“ aptariamas sovietmečio Vilniaus bohemos retrospektyvos požiūriu.
Mokomasi atpažinti, kas būdinga rašytojų: Aido Marčėno, Antano Škėmos, Jurgio Kunčino, kūrybai ar kūrinių veikėjams.
Dažnai Aido Marčėno eilėraščių kalbantysis – poetas; jam idealiai atrodanti vieta – poezija, t. y. išgalvota meninė tikrovė; viena iš svarbiausių poezijos temų – kalbos galimybės, jos svarba; viena iš mėgstamiausių kalbinės raiškos priemonių – paradoksas, viena iš poezijos savybių – intertekstualumas.
Antanas Garšva, Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ protagonistas, praradęs tėvynę menininkas; žmogus, išgyvenantis tapatybės krizę; jo autoritetai – prisikentėję menininkai, todėl Garšva žino kančios svarbą ir vertę kūrybai. Jis absurdo žmogus, pasak Albero Kamiu filosofinės esė „Sizifo mitas“, tai nubudusiomis akimis į pasaulį žvelgiantis žmogus, tai sąmoningas maištininkas prieš dekoracijų visuomenę.
Labai svarbus yra bevardis veikėjas iš Jurgio Kunčino romano „Tūla“: tai unikalus personažas lietuvių prozoje – miesto valkata, kuris tokiu būdu maištauja prieš totalitarinę santvarką. Romanas „Tūla“ aptariamas sovietmečio Vilniaus bohemos retrospektyvos požiūriu.
