Perskaičius pateiktą tekstą, reikėtų suskirstyti jį dalimis, vadinamaisiais segmentais. Segmentavimas gali būti dvejopas: tekstas dalijamas nuosekliai arba tekstas dalijamas fragmentuotai.
Svarbiausia pasirinkti aspektą:
teminį
erdvinį
laiko
kalbinės raiškos priemonių
ar pan.
Dažniausiai teksto struktūra dalijama segmentais pagal temas.
Perskaičius kūrinį ar jo ištrauką, randama svarbiausia teksto mintis, kuri susijusi su veikėjų vertybėmis ar tų vertybių trūkumu. Pagrindinė mintis (idėja) sietina su kitais dviem loginio lygmens elementais: tema bei problema. Kadangi pateikiami kūriniai itin sudėtingi, tad jų tematika bei problematika yra pristatoma iš skirtingų perspektyvų.
Iš pagrindinio veikėjo:
Gregoro Zamzos, novelė „Metamorfozė“
Merso, romanas „Svetimas“
Autoriaus, pjesė „Generalinė repeticija“
Jo antagonisto:
Sesers, novelė „Metamorfozė“
Prokuroro, romanas „Svetimas“
Direktoriaus, pjesė „Generalinė repeticija“
Skirtingų perspektyvų, žiūros taškų pristatymas moko kritiškai mąstyti.
Raktiniai žodžiai – tai žodžiai ar frazės, apibūdinantys pagrindines temas ar idėjas, pateikiamas tekste. Tokie žodžiai geriau ir greičiau padeda suprasti bet kokio teksto prasmes. Kad paaiškėtų A. Kamiu romano fragmento „Svetimas“ prasmė, pridedama to paties autoriaus filosofinės esė ištraukėlė, kurioje aptariami tokie raktiniai žodžiai kaip: dekoracijos ir nubudimas. Pagal esė, dekoracijos – tai visuomenės priimtos normos, kurių visi privalo laikytis; o nubudimas – tai sąmoningas individo visuomenės stebėjimas, leidžiantis individui suvokti savo ir sociumo skirtingumą. Per filosofinį tekstą, jo žodyną priartėjama prie grožinio teksto ir jo prasmių, suvokiama absurdo žmogaus padėtis visuomenėje; pamatoma, kaip egzistencializmo filosofijos idėjos realizuojamos grožiniame kūrinyje.
Priežasčių ir padarinių analizė. Tekstuose svarbu surasti priežastinius ryšius.
Albertas Kamiu „Svetimas“
Absurdišką pasaulį A. Kamiu romane išduoda nelogiškas pagrindinio veikėjo kaltinimas: jis nuteisiamas ne už nusikaltimą – arabo nužudymą, bet už tai, kad neverkė per motinos laidotuves.
Absurdišką pasaulį A. Kamiu romane išduoda nelogiškas pagrindinio veikėjo kaltinimas: jis nuteisiamas ne už nusikaltimą – arabo nužudymą, bet už tai, kad neverkė per motinos laidotuves.
Kazys Binkis „Generalinė repeticija
K. Binkio pjesėje vaizduojamas teatro finansais susirūpinęs Direktorius, kuriam nerūpi žmonių skausmas, jis žino, kad geriausiai užsidirbti galima iš juoko.
K. Binkio pjesėje vaizduojamas teatro finansais susirūpinęs Direktorius, kuriam nerūpi žmonių skausmas, jis žino, kad geriausiai užsidirbti galima iš juoko.
Francas Kafka „Metamorfozė“
Nužmogėjusioje vartotojų šeimoje kitoniškam sūnui Gregorui Zamzai, virtusiam vabalu, nebėra vietos.
Nužmogėjusioje vartotojų šeimoje kitoniškam sūnui Gregorui Zamzai, virtusiam vabalu, nebėra vietos.
Skirtingi kūriniai atskleidžia paprasto žmogaus tragediją vartotojų pasaulyje, visuomenėje, kurioje žūtbūt siekiama išsaugoti daugumai patogias pozicijas.
Bendrumų ir skirtumų ieškojimas. Reikėtų tikrinti, ar tekste lyginami tam tikri dalykai, o gal yra vaizduojamų priešybių. Patikrinus nustatomi priešybių bendrumai ir skirtumai. Skaitomi skirtingų žanrų, net rūšių kūriniai, tačiau juos vienija paprastų žmonių tragedijos, inspiruotos visuomenės, kuri jauniems žmonėms nieko, išskyrus karą, vartojimą ar griežtas taisykles, negali pasiūlyti.
