Atsižvelgiant į antraštėje užkoduotą informaciją reikia pasvarstyti, apie ką bus pasakojama tekste.


Vieno iš analizuojamų kūrinių pavadinimas „Metamorfozė“ (Franco Kafkos novelė) siejamas tiek su graikų mitologija, tiek su zoologija, tiek su botanika, nes metamorfozė – formos ar savybių pasikeitimas (mitologijoje, botanikoje, zoologijoje). Kaip ir metamorfozę išgyvenantiems kai kuriems gyvūnams, taip ir Gregorui Zamzai teks patirti dalinę metamorfozę, t. y. pasikeis jo fizinė išvaizda, bet mąstymas, išgyvenimai, jausmai išliks.

Aptariant Albero Kamiu romano „Svetimas“ antraštę, turėtų kilti keli klausimai: kam jaučiasi svetimas pagrindinis kūrinio veikėjas Merso – sau ar kitiems.

Kazio Binkio pjesės „Generalinė repeticija“ antraštė turi dvejopą prasmę: tai ir repeticija prieš spektaklį, tai ir paties spektaklio pavadinimas.


Skaitant reikia apsvarstyti, kas jau žinoma šia tema, kokio patyrimo turima ir kaip tai siejasi su tekste pasakojamais dalykais.


Mergina varto savo užrašų knygutę.

Pvz., aptariant antraštės konotacijas, gali padėti gamtos mokslo žinios; nustatant ir įvardijant kalbines raiškos priemones, kūrinių fragmentų tematiką, problematiką bei idėjas, padės žemesnių klasių patirtis; apmąstant XX a. pirmos pusės vertybių krizę, susvetimėjimą, vartotojiškumą, padės filosofijos mokslas apie F. Nyčę, S. Kierkegorą bei žinios iš istorijos apie du pasaulinius karus.



Vaikinas eina per labirintą.

Perskaičius tekstą reikėtų detaliai įsivaizduoti, kas aprašoma ir, jei yra galimybė, nupiešti schemą ar jį sau iliustruoti. Jei tekste vyksta veiksmas, vaizduotėje galima sukurti filmą.

Kad būtų lengviau suprasti tekstą, mokymosi užduotyse pateikiama termino „kafkiškas“ vaizdo ir teksto sintezė – plačiai žinomą sąvoką lengva suvokti ją palyginus su labirintu, pastatu, kuris neturi išėjimo; vadinasi, žodis „kafkiškas“ vartojamas apibūdinti situacijas, primenančias Kafkos kūrybą.

Tai individą slegiančios, absurdiškos situacijos, iš kurių nėra išeities. Šios situacijos sukelia beprasmybės, dezorientacijos ir bejėgiškumo jausmus. Personažai kafkiškoje aplinkoje dažnai neturi aiškios veikimo krypties, kaip pabėgti iš labirintą primenančios situacijos.