Pirma, jei tekste yra nesuprantamų vietų, gilinamasi į kontekstą – sakytinės arba rašytinės žodžio, sakinio ar didesnio kalbos vieneto aplinką; galbūt ten yra nuorodų, kaip būtų galima suprasti problemines vietas, tuomet daromos atitinkamos išvados. Antra, galima naudoti pagalbines priemones, pavyzdžiui, aiškinamuosius žodynus.
Pakartojama pagrindinė mintis ir raktinės sąvokos, kad būtų pasitikrinta, ar jos dar nepamirštos. Jei įmanoma, sąvokos pakartojamos balsu, nes taip geriau paaiškėja, jei kažkas užmiršta. Pavyzdžiui, aptariant K. Binkio pjesę, svarbi sąvoka teatro teatre principas. Ši sąvoka susijusi tiek su pjesės pavadinimu, turinčiu dvejopą prasmę, tiek su dviem siužetinėmis linijomis: viena istorija, įrėminančioji, apima dramos kūrimą ir spektaklio statymą; antra istorija, vidinė, pateikia patį vaidinamą kūrinį, kuriame rodoma karo sunaikintos šeimos tragedija.
Ar tema suprasta, geriausiai paaiškėja tekstą kuriant raštu. Teksto rašymas atskleidžia analizės, interpretavimo, vertinimo, lyginimo, idėjų generavimo, samprotavimo, tinkamo žodyno vartojimo gebėjimus.