Bona Sforza (sėdi centre) paskutiniojo Vokiečių ordino didžiojo magistro Albrechto Brandenburgiečio priesaikos Žygimantui Senajam iškilmėse (Prūsijos priesaika, aliejus, 1882, dailininkas J. Matejko, Krokuvos nacionalinis muziejus)
Renesansas Lietuvoje išplito XVI a. pradžioje ir truko iki XVII a. vidurio. Jį skatino Lietuvos ekonominis stiprėjimas ir naujos mokslo, kultūros, meno ir filosofijos idėjos, ateinančios iš tų šalių, su kuriomis buvo palaikomi ekonominiai ir politiniai ryšiai, – Lenkijos, Italijos, Nyderlandų.
Renesansui plisti Lietuvoje palankios sąlygos susiklostė Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto valdymo laikais. Žygimanto Senojo žmona Bona, Milano ir Bario kunigaikštytė, globojo menininkus, kvietėsi juos iš Italijos į LDK. Statyboms Lietuvoje vis dažniau vadovaudavo atvykę architektai, daugiausia italai.
XVI a. atsirado lietuvių raštija, parašyti pirmieji metraščiai, išspausdintas Lietuvos Statutas, įsteigtas universitetas (1579 m.). Lietuvos didikai į savo dvarus kvietė mokslininkus ir menininkus. Rašytojai temų ieškojo senovės Graikijos, Romos ir Lietuvos praeityje, mėgdžiojo Antikos rašytojus.
Pirmojo Lietuvos Statuto Pulavų nuorašo (apie 1540) pirmas puslapis (lotynų kalba)
Martynas Mažvydas – „Katekizmas“, 1547 m.
Mikalojus Daukša – “Postilė“, 1599 m.
Jonas Radvanas – „Radviliada“, 1588 m.