Proza vadinami neeiliuoti kūriniai. Ji turi visus epikai būdingas bruožus. Joje žmones, įvykius, aplinką ir kita pasakotojas tarsi piešia iš šalies.
Svarbiausi kūrinių struktūriniai elementai
Prozos kūrinių svarbiausi struktūriniai elementai – pasakojimas, fabula (siužetas), personažai, reliatyvi vaizduojamojo pasaulio autonomija, rišli teksto visuma.
Prozos kūrinių svarbiausi struktūriniai elementai – pasakojimas, fabula (siužetas), personažai, reliatyvi vaizduojamojo pasaulio autonomija, rišli teksto visuma.
Pasakotojas ir kūrinio centras
Kūrinio apimtis
Prozos kūrinių apimtis būna labai įvairi, nuo apimties dažniausiai priklauso ir kūrinio priskyrimas tam tikram žanrui.
Prozos kūrinių apimtis būna labai įvairi, nuo apimties dažniausiai priklauso ir kūrinio priskyrimas tam tikram žanrui.
Dažniausi žanrai
Dažniausi prozos žanrai: apybraiža, apysaka, apsakymas, autobiografija, biografija, dienoraštis, esė, memuarai, novelė, romanas.
Dažniausi prozos žanrai: apybraiža, apysaka, apsakymas, autobiografija, biografija, dienoraštis, esė, memuarai, novelė, romanas.
Proza – literatūrologijos terminas, sudarantis opozicinę porą su poezija. Proza paprastai įvardijama tai, kas nėra poezija – visa neeiliuota grožinė literatūra. Prozos kūriniai yra apibrėžiami taip:
novelė
Novelė – grožinės prozos žanras, tai neilgas kūrinys, kuriam būdinga griežtesnė struktūra, dažniausiai dramatiška, staigi atomazga, netikėtas posūkis.
Novelė – grožinės prozos žanras, tai neilgas kūrinys, kuriam būdinga griežtesnė struktūra, dažniausiai dramatiška, staigi atomazga, netikėtas posūkis.
apsakymas
Apsakymas – nedidelės apimties, glausto pasakojimo laiko ir nedidelės erdvės prozos kūrinys, kuriame pasakojama apie vieną įvykį, veikia nedaug veikėjų.
Apsakymas – nedidelės apimties, glausto pasakojimo laiko ir nedidelės erdvės prozos kūrinys, kuriame pasakojama apie vieną įvykį, veikia nedaug veikėjų.
apysaka
Apysaka – jai priskiriami kūriniai, užimantys tarpinę padėtį tarp apsakymo (novelės) ir romano.
Apysaka – jai priskiriami kūriniai, užimantys tarpinę padėtį tarp apsakymo (novelės) ir romano.
romanas
Romanas – didelės apimties prozos kūrinys. Būdinga laisvos struktūros išplėtotas siužetinis pasakojimas, kurio centre – žmogaus likimas dvasinės krizės metu, charakterio raida, meilės linija, santykiai su aplinka.
Romanas – didelės apimties prozos kūrinys. Būdinga laisvos struktūros išplėtotas siužetinis pasakojimas, kurio centre – žmogaus likimas dvasinės krizės metu, charakterio raida, meilės linija, santykiai su aplinka.