Linksnių, prielinksnių, polinksnių vartojimas ir klaidos

Prielinksnis ant nevartotinas:

• veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikšti.:
  Ji puikiai griežia ant smuiko (= smuiku).
  Gaudo žuvis ant sliekų (= sliekais, su sliekais).
• objektui reikšti su būdvardžiais: apstus, -i gabus, -i godus, -i šykštus, -i turtingas, -a:
  Kaimynų vaikas gabus ant muzikos (= muzikai).
  Ji visada šykšti ant pinigų (= pinigų).
• veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais: keisti (ant ko) mainyti (ant ko):
  Paprašė pakeisti batus ant mažesnių (= į mažesnius; mažesniais).
  Išmainė vištą ant katino (= į katiną).
• daikto matmenims ar dydžių santykiui žymėti:
  Kambario matmenys 2 ant 3 metrų (= du iš trijų metrų; du ir trys metrai).
  Vaistų imkite vieną šaukštelį ant pusės stiklinės (= pusei stiklinės, į pusę stiklinės) vandens.
• daikto požymiui, nesusijusiam su vieta, reikšti:
  Batai ant aukštų kulnų (= aukštais kulnais; Aukštakulniai batai).
• vietai reikšti, kai žymimas ne paviršius, o nurodoma kryptis į vidų arba buvimas viduje:
  Nuvažiavo ant stoties (= į stotį), bet pavėlavo ant autobuso (= į autobusą).
• laikui reikšti:
  Susitiksime ant rytojaus (= rytoj; rytojaus dieną).
  Atidėkim šį reikalą ant pirmadienio (= pirmadieniui; iki pirmadienio).
• veiksmo ar būsenos pobūdžiui reikšti:
  Dirba ant dviejų etatų (= dviem etatais; turi du etatus; eina dvejas pareigas).
  Pirkau televizorių ant išsimokėjimo (= išsimokėtinai).
  Esu ant biuletenio (= Turiu biuletenį, nedarbingumo lapelį) ir sėdžiu ant dietos (= laikausi dietos).
• paskirčiai, siekimui, veiksmo tikslui reikšti:
  Pasilik pinigų ant maisto (= maistui).
  Ar užteks duonos ant šešių žmonių (= šešiems žmonėms)?
  Pakvietėme svečią ant pietų (= pietų; pietauti).

Prielinksnis apie nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: domėtis (apie ką), ginčytis (ginčas) (apie ką), rodyti (apie ką), skųstis (skundas) (apie ką):

Direktorius per mažai domėjosi apie darbo sąlygas (= darbo sąlygomis). 

 Apie ką (= Dėl ko) čia ginčijatės?

Prielinksnis į nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: atsiliepti (į ką) (r. „daryti poveikį“), daryti įtaką (įtaka)

 (į ką), daryti poveikį (poveikis) (į ką), daryti spaudimą (spaudimas) (į ką), įsimylėti (į ką), nurodyti (į ką), skirti dėmesį, dėmesio (į ką), veikti (į ką) žaisti (į ką): 

    Nemiga visada neigiamai atsiliepia į darbingumą (= darbingumui). 

    Tėvų elgesys visada daro įtaką į vaikus (= vaikams).

Aptarė naujų vaistų poveikį į organizmą (= organizmui).

 Visi mokiniai įsimylėję į naująjį mokytoją (= naująjį mokytoją.

 Orai labai veikia į žmonių nuotaikas (= žmonių nuotaikas).

Prielinksnis  iki nevartotinas būviui beasmeniame sakinyje reikšti: 

pvz.: Dabar jam ne iki egzaminų (= ne egzaminai rūpi; ne egzaminai galvoje).

Prielinksnis pas nevartotinas:

• nuosavybei, priklausymui, turėjimui žymėti: 

Pas ką yra klausimų (= Kas turi klausimų; Kas norėtų paklausti)?

 Pas ją (= Jos) gražūs plaukai.

 Pas mane (= Man) pakilo temperatūra. 

• veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiais, pvz.: atsiprašyti, gauti, imti, įsigyti,

klausti, kreiptis, pirkti, prašyti, reikalauti, skambinti, skolintis, skųstis, sužinoti, šauktis, teirautis, vogti: 

Atsiprašyk pas mokytoją (= mokytoją, mokytojo) už įžeidimą.

Pas ką (= Iš ko) gavai tą žurnalą? 

Jis paėmė pas mane (= iš manęs) pieštuką.

Informacijos kreipkitės pas pavaduotoją (= į pavaduotoją). 

Teko skolintis pinigų pas draugę (= iš draugės).

Prielinksnis po (su įnagininku) nevartotinas veiksmo būdui ar pagrindui reikšti: 

Dokumentai išduodami po parašu (= su parašu; pasirašytinai).

Čia stovi įrenginiai po įtampa (= su įtampa).

Prielinksnis prie nevartotinas: 

• veiksmo sąlygoms reikšti junginiuose: prie (kokių) aplinkybių, prie uždarų durų, prie ligos, prie (kokių) norų, prie

progos, prie (kokių) sąlygų, prie (kokios) temperatūros:

Prie gripo (= Sergant, susirgus gripu) reikia gulėti

Ir prie geriausių norų (= Ir geriausių norų turėdamas; Kad ir labai norėdamas) negalėsiu tavęs pasitikti. 

Prie progos (= Pirma proga; Progai pasitaikius; Radę, turėdami progą) aplankykite šią parodą.

•  keitimo santykiui reikšti:

Pinigai bus keičiami santykiu vienas prie šimto (= vienas už šimtą; vienas su šimtu; šimtas į vieną).

Prielinksnis prieš nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: atsiprašyti (prieš ką), atsparus (prieš ką), gintis (prieš

 ką), neapykanta (prieš ką), pareiga (prieš ką): 

  Teko atsiprašyti prieš draugą (= draugą; draugo). 

 Kaktusai atsparūs prieš sausras (= sausroms). 

 Jaučia pareigą prieš tėvus (= tėvams).

Prielinksnis už nevartotinas junginiuose: 

imti (laikyti) už pagrindą, žaisti už ... komandą (nesant pavadavimo):

 Rezoliucijos projektą siūloma priimti (laikyti) už pagrindą (= pagrindu; kaip pagrindą).

 Jis žaidžia už „Sakalų“ komandą (= „Sakalų“ komandoje).

Pólinksnis –  nekaitomas žodis, einantis po daiktavardžių ar įvardžių formų ir padedantis išreikšti jų ryšius su kitų žodžių formomis. 

 Bendrinėje lietuvių kalboje po kilmininko vartojami polinksniai: 

dėkà (pvz., Tavo dėka išsigelbėjau),

dėlei (Jo dėlei ir mes atėjome), 

liñk(ui) (Bėgau namų link).