Marilyn Diptych, Andis Vòrholas, 1962 m.
Postmodernizmas – kultūros periodas, platus meno, literatūros, filosofijos, estetikos ir kitų mokslo sričių sąjūdis, pakeitęs modernizmą. Postmodernizmas siejamas su naujomis kultūros, filosofijos, estetikos, literatūros ir meno slinktimis bei tendencijomis.
Postmodernistinė pasaulėjauta
Postmodernistinei pasaulėjautai būdinga nusivylimas Šviečiamojo amžiaus idealais, netikėjimas pažanga, racionaliu protu, neišsenkančiomis žmogaus galimybėmis.
Postmodernistinei pasaulėjautai būdinga nusivylimas Šviečiamojo amžiaus idealais, netikėjimas pažanga, racionaliu protu, neišsenkančiomis žmogaus galimybėmis.
Ką atspindi postmodernizmas?
Postmodernizmas atspindi Vakarų civilizacijos galių ir kūrybinių galių silpnėjimą, naujos kultūros tendencijų įsigalėjimą. Ryškesni postmodernizmo ženklai pastebėti nuo XX a. 6 dešimtmečio.
Postmodernizmas atspindi Vakarų civilizacijos galių ir kūrybinių galių silpnėjimą, naujos kultūros tendencijų įsigalėjimą. Ryškesni postmodernizmo ženklai pastebėti nuo XX a. 6 dešimtmečio.
Svarbiausios postmodernizmo atsiradimo priežastys
Svarbiausios postmodernizmo atsiradimo priežastys – išsekusios modernizmo idėjos ir formos bei pasikeitusi politinė socialinė situacija. Modernizmo laikotarpio visuomenei buvo būdinga nesaugumas, netikrumas, sąmonės suskilimas, izoliacija, pasaulio fragmentacija, skaudžiai išgyvenamas amžinųjų humanistinių vertybių neigimas, žmogaus nuvertinimas technokratinėje visuomenėje.
Svarbiausios postmodernizmo atsiradimo priežastys – išsekusios modernizmo idėjos ir formos bei pasikeitusi politinė socialinė situacija. Modernizmo laikotarpio visuomenei buvo būdinga nesaugumas, netikrumas, sąmonės suskilimas, izoliacija, pasaulio fragmentacija, skaudžiai išgyvenamas amžinųjų humanistinių vertybių neigimas, žmogaus nuvertinimas technokratinėje visuomenėje.
Kaip apibūdinamas postmodernizmas?
Postmodernizmas trumpai apibūdinamas kaip modernizmas ir masinė kultūra kartu.
Postmodernizmas trumpai apibūdinamas kaip modernizmas ir masinė kultūra kartu.
Postmodernistinis romanas
Postmodernistiniame romane atsisakoma kurti gyvenimo tikroviškumo iliuziją, iškeliamas subjektyvus, iracionalus, žaidybinis pradas, lemiantis personažų, kompozicijos ir siužeto kūrimo principus, siūlantis laisvą erdvės, laiko, istorijos traktuotę. Postmodernistinis romanas dažnai reikalauja skaitytojo intelektinių pastangų.
Postmodernistiniame romane atsisakoma kurti gyvenimo tikroviškumo iliuziją, iškeliamas subjektyvus, iracionalus, žaidybinis pradas, lemiantis personažų, kompozicijos ir siužeto kūrimo principus, siūlantis laisvą erdvės, laiko, istorijos traktuotę. Postmodernistinis romanas dažnai reikalauja skaitytojo intelektinių pastangų.
Postmodernizmo literatūros autoriai
Postmodernizmo literatūros autoriai: Samuelis Beketas, Chulijas Kortasaras, Umbertas Ekas, Kurtas Vonegutas, Ričardas Gavelis ir kt.
Postmodernizmo literatūros autoriai: Samuelis Beketas, Chulijas Kortasaras, Umbertas Ekas, Kurtas Vonegutas, Ričardas Gavelis ir kt.
Kurt Vonnegut (1922–2007)
Romane „Skerdykla Nr. 5“ rašytojas Drezdeno bombardavimui randa atitikmenį iš Biblijos:
Motelio kambaryje perverčiau Gideono misionierių bibliją, ieškodamas pasakojimų apie kokius nors didelius sugriovimus. „Kai saulė užtekėjo virš krašto ir Lotas atvyko į Coarą, – skaičiau, – Dievas pasiuntė į Sodomą ir Gomorą sieros ir ugnies lietų. Jis sunaikino iš pamatų anuos miestus ir visą apylinkę, taip pat miestų gyventojus ir viską, kas augo laukuose.“ <...> O Loto žmonai, žinia, buvo liepta nesižvalgyti atgal, kur liko visi tie žmonės ir jų namai. Tačiau jinai vis dėlto atsigręžė, ir už tai aš ją myliu, nes ji pasielgė taip žmogiškai. Už tai ji buvo paversta druskos stulpu. Nieko nepadarysi.
Šiame fragmente atsiskleidžia svarbiausia romano tema – atmintis kaip žmogiškumo sąlyga.
Kurto Voneguto romanai nėra realistiški, tai daugiausia mokslinė fantastika, nes taip rašytojas stengėsi sukurti distanciją tarp savęs ir jam nutikusių įvykių, kad šie mažiau jį veiktų. Knygą „Skerdykla nr. 5“ – antikarinį romaną – rašytojui buvo be galo sunku parašyti, nes reikėjo prisiminti tuos laikus, kai per Antrąjį pasaulinį karą jis kalėjo vokiečių nelaisvėje ir turėjo išgyventi bombardavimą Drezdene.
Bilis Piligrimas
Pagrindinis romano veikėjas Bilis Piligrimas (autoriaus alter ego) vis iš naujo mintyse išgyvena Drezdeno bombardavimą. Pažeistos per lėktuvo katastrofą smegenys romano veikėjui leidžia atsidurti bet kuriuo metu bet kokioje laiko atkarpoje: praeityje ar ateityje. Piligrimas gyvena dvigubą gyvenimą: vieną Žemėje, kitą – Tralfamadorijoje.
Pagrindinis romano veikėjas Bilis Piligrimas (autoriaus alter ego) vis iš naujo mintyse išgyvena Drezdeno bombardavimą. Pažeistos per lėktuvo katastrofą smegenys romano veikėjui leidžia atsidurti bet kuriuo metu bet kokioje laiko atkarpoje: praeityje ar ateityje. Piligrimas gyvena dvigubą gyvenimą: vieną Žemėje, kitą – Tralfamadorijoje.
Fantastikos elementai
Fantastikos elementai leidžia pasakotojui (ir autoriui) lengviau išgyventi realybę. Laikas romane eina neįprastai – ratu; visi įvykiai nuolat kartojasi. Laikas neina iš praeities į ateitį, kaip įprasta, tiesiog žmonės persikelia iš vienos visatos į kitą. Laikas primena uolinių kalnų grandinę – dvylikametis Bilis Piligrimas mato Didįjį kanjoną ir jo išsigąsta: žmogus visumos aprėpti negali, nes, skirtingai nei ateiviai, neturi ketvirtojo išmatavimo, tik tris.
Fantastikos elementai leidžia pasakotojui (ir autoriui) lengviau išgyventi realybę. Laikas romane eina neįprastai – ratu; visi įvykiai nuolat kartojasi. Laikas neina iš praeities į ateitį, kaip įprasta, tiesiog žmonės persikelia iš vienos visatos į kitą. Laikas primena uolinių kalnų grandinę – dvylikametis Bilis Piligrimas mato Didįjį kanjoną ir jo išsigąsta: žmogus visumos aprėpti negali, nes, skirtingai nei ateiviai, neturi ketvirtojo išmatavimo, tik tris.
Atminties, praeities svarba
Rašytojas nori pasakyti, kad atmintis labai svarbi, būtent atsigręžimas į praeitį ir yra žmogiškumo garantas.
Rašytojas nori pasakyti, kad atmintis labai svarbi, būtent atsigręžimas į praeitį ir yra žmogiškumo garantas.
Romano antraštinės prasmės
Labai svarbios, su istoriniu bei kultūriniu kontekstais susijusios romano antraštės prasmės, nes visas romano pavadinimas skamba taip – „Skerdykla Nr. 5, arba vaikų kryžiaus žygis: privalomasis šokis su mirtimi“. Tai ir skerdykla, kurioje per bombardavimą buvo užrakintas pasakotojas (autorius), ir nusikaltėliškas vaikų išviliojimas į kryžiaus žygį, vykęs viduramžiais, ir mirties motyvas, išreikštas muzika ir šokiu.
Labai svarbios, su istoriniu bei kultūriniu kontekstais susijusios romano antraštės prasmės, nes visas romano pavadinimas skamba taip – „Skerdykla Nr. 5, arba vaikų kryžiaus žygis: privalomasis šokis su mirtimi“. Tai ir skerdykla, kurioje per bombardavimą buvo užrakintas pasakotojas (autorius), ir nusikaltėliškas vaikų išviliojimas į kryžiaus žygį, vykęs viduramžiais, ir mirties motyvas, išreikštas muzika ir šokiu.