Aptariant poeziją, dažniausiai vartojama bendresnė šiuos kūrinius apibūdinanti sąvoka – eilėraštis.
Kiekvieną eilėraštį sudaro tam tikri elementai:
Poezijos kūrinio kalbantysis vadinamas lyriniu subjektu arba lyriniu „aš“. Tai asmuo, kurio dvasinis pasaulis atsiskleidžia kūrinyje.
Eilutė – pagrindinės poezijos kūrinio ritminis vienetas, pasižymintis intonaciniu bendrumu. Ji užrašoma kaip savarankiška kalbos atkarpa.
Strofa (posmas) – eiliuotos kalbos eilučių derinys, kuriame išryškėja ritmo principas. Pasižymi intonaciniu vieningumu ir baigtumu.
Ritmas – prasminių kalbos vienetų kaita ir kartojimasis.
Rimas – eilučių pabaigų sąskambis.