Poezija – grožinės literatūros dalis, kurioje išnaudojamos ne tik tiesioginės prasminės kalbos savybės, bet ir estetinės ar keliančios jausmus, asociacijas.
Poezijos užuomazgos
Kūriniams būdingi bruožai
Kūrinio apimtis
Poezijos kūrinių apimtis būna labai įvairi, nuo apimties dažniausiai priklauso ir kūrinio priskyrimas tam tikram žanrui.
Poezijos kūrinių apimtis būna labai įvairi, nuo apimties dažniausiai priklauso ir kūrinio priskyrimas tam tikram žanrui.
Eilėraštis – nedidelis eiliuotas kūrinys.
Elegija – eilėraštis, kuriam būdinga graudulio, prarastos laimės, susimąstymo motyvai, švelnaus liūdesio nuotaika.
Romansas – jausmingas lyrinis eilėraštis dažniausiai nelaimingos meilės tema.
Odė – proginis panegirinis eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinama žymus asmuo, svarbus istorinis įvykis, valdovo jubiliejus ar valstybinė šventė.
Himnas – iškilmingas eilėraštis.
Epigrama – trumpas, sąmojingas, dažnai satyrinio pobūdžio kūrinys, kuriame pajuokiama konkretus asmuo arba visuomeninio gyvenimo blogybės.
Satyra – kūrinys, išjuokiantis veikėjo silpnybes ir ydas ar demaskuojantis tam tikros santvarkos trūkumus.
Pasakėčia – pamokomasis arba satyrinis alegorinės formos kūrinys, pasakėčioje veikėjai dažniausiai yra žvėrys, augalai ar daiktai, perteikiantys žmonių būdo ir elgesio ypatybes. Pasakėčiai būdinga pasakojimas (fabula) ir aforistinė išvada – moralas.
Baladė – nedidelis eiliuotas folklorinio ar istorinio turinio kūrinys, jungiantis epinio, lyrinio ir draminio vaizdavimo elementus. Svarbiausias bruožas – niūrių, šiurpių nuotaikų atskleidimas pasakojant fantastiškus iracionalius įvykius.
Poema – stambus eiliuotas pasakojamasis kūrinys, pagrįstas siužetu, charakteriais, arba didesnis lyrinis kūrinys su ištisa išgyvenimų grandine. Poema gali būti epinė arba lyrinė. Epinė poema – didelės apimties siužetinis kūrinys, kuriam būdinga nuoseklesnė įvykių raida, platesnis aplinkos vaizdas (Kristijono Donelaičio „Metai“). Lyrinė poema yra mažesnės apimties, fragmentiško siužeto, gali apsieiti ir be įvykių raidos. Jai būdinga nuotaikų, išgyvenimų kaita, svarbiausia ne epinis veikėjas, o lyrinis subjektas.
Sonetas – griežtos strofinės sandaros ir griežto rimavimo eilėraštis, susidedantis iš 14 eilučių. Skiriama itališkasis (pradininkas Petrarka) sonetas, kurį sudaro dvi ketureilės ir dvi trieilės strofos, ir angliškasis (pradininkas Šekspyras) sonetas iš trijų ketureilių ir vienos dvieilės strofų.
Trioletas – aštuonių eilučių dviejų rimų griežtos sandaros eilėraštis. Trioletas rimuojamas pagal schemą: pirma eilutė sutampa su ketvirta ir septinta, antra – su aštunta.
