Pagrindinės sąvokos

L – lyrika

Tai dažniausiai eiliuoti kūriniai, perteikiantys vidinius individo  išgyvenimus, asmenybės ir pasaulio santykį, tam tikrą dvasinį nusiteikimą, įspūdžius, nuotaikas, jausmus, mintis.

Svarbios sąvokos:

• Lyrinis subjektas – kalbantysis, kurio emociniai išgyvenimai atskleidžiami eilėraštyje.
• Vyksmas – reiškinio, dalyko eiga, procesas. 
• Strofa –  (gr. strophē – posūkis, sukimasis), posmas, eiliuotos kalbos – eilučių – derinys, kuriame išryškėja ritmo principas (metras). Pasižymi intonaciniu vieningumu ir baigtumu.

E – epika

Pasakojamojo pobūdžio grožiniai kūriniai.

Svarbios sąvokos:

• Visažinis / subjektyvusis pasakotojas –  su literatūros kūrinio autoriumi nesutampantis, bet jam artimas kūrinio subjektas, kuris pasakoja arba kurio vardu sekamas pasakojimas. Pasakotojas būna visažinis (pasakojama trečiuoju asmeniu) arba subjektyvus (pasakojama pirmuoju asmeniu).
• Fabula – (lot. pasakojimas, siužetas) nuosekli literatūros kūrinyje vaizduojamų įvykių visuma, susieta priežastingumo, laiko ir erdvės ryšiais. Fabulai priskiriami tik tie motyvai bei epizodai, kurie pakeičia veikėjų santykius ir pasakojimą apie juos.

D – drama

Tai literatūros kūrinys, skirtas teatrui, bet egzistuojantis savarankiškai.

Svarbios sąvokos:

• Remarka – (pranc. remarque) dramos kūrinio autoriaus (kai kada režisieriaus) pastaba tekste, apibūdinanti padėtį, veikėjų elgseną.
• Tragedija – (lot. tragoedia < gr. tragōdia < tragos – ožys + ōdē – giesmė), dramos žanras, sceninis literatūros kūrinys, kuriame atskleidžiami neišsprendžiami idėjiniai konfliktai, herojus lydinčios katastrofos. Tragedijos svarbiausia dalis – herojaus asmenybė, jo vidinis konfliktas, tragiškoji kaltė.