Modernizmas – krizės menas, kurio kūrėjai maištauja prieš praeities meno taisykles ir vaizduoja nepastovią, kintančią šiuolaikinę tikrovę, sumišusį žmogaus vidinį pasaulį, individui būdingas vienatvės, nerimo, vertybių praradimo jausenas. Vakarų Europoje literatūros modernėjimo pradžia siejama su prancūzo Šarlio Bodlero poezijos knyga „Blogio gėlės“, pasirodžiusia 1857 m.
Ginčą su klasikine meno tradicija pradėjo romantikai ir realistai. Romantikai tvirtino, kad nauji laikai reikalauja naujos meninės raiškos, kad kiekvienas menininkas privalo apie pasaulį kalbėti savitai ir originaliai, realizmo atstovai siekė kuo tiksliau atvaizduoti industrinės epochos tikrovę. Šiuos meno atnaujinimo procesus XIX a. pabaigoje–XX a. pratęsė modernizmas.
Romantizmo ir realizmo epochų žmogaus pasaulėvoka buvo grįsta žmogaus dvasios didybės, jo proto galių išaukštinimu. To meto menininkai tikėjo, kad menas, ypač literatūra, yra galinga pažinimo ir žmonių gyvenimo tobulinimo priemonė.
Todėl Vakarų Europos centruose atsirado daugybė giminingų meno srovių ir sąjūdžių, įgijusių bendrą modernizmo pavadinimą. Juos vienija atotrūkis nuo ankstesnių, tiek klasikinių, tiek romantinių, tiek realistinių, meno tradicijų ir glaudus ryšys su savo meto pasaulėvoka ir idėjomis.
Modernizmo literatūros srovės:
Egzistencializmas
Egzistencializmas – literatūros srovė, kuriai rūpi ne loginė būties analizė, o žmogaus situacija pasaulyje. Žmogaus būtis yra sąlygota jo egzistencijos. Tai reiškia, kad žmogaus esmė ir vertybės nėra iš anksto duotos; žmogus priverstas pats surasti tas vertybes, surasti prasmę pasaulyje, kuris iš esmės yra neprasmingas. Žmogus yra ne tiek žinantis, kiek jaučiantis, geidžiantis, besirūpinantis, svarbiausia – besirenkantis. Anot Sartro, žmogus paradoksaliai yra „pasmerktas laisvei“.
Egzistencializmas – literatūros srovė, kuriai rūpi ne loginė būties analizė, o žmogaus situacija pasaulyje. Žmogaus būtis yra sąlygota jo egzistencijos. Tai reiškia, kad žmogaus esmė ir vertybės nėra iš anksto duotos; žmogus priverstas pats surasti tas vertybes, surasti prasmę pasaulyje, kuris iš esmės yra neprasmingas. Žmogus yra ne tiek žinantis, kiek jaučiantis, geidžiantis, besirūpinantis, svarbiausia – besirenkantis. Anot Sartro, žmogus paradoksaliai yra „pasmerktas laisvei“.
Simbolizmas
Simbolizmas – (pranc. symbolisme < gr. sýmbolon – ženklas, simbolis), literatūros srovė, susiformavusi Prancūzijoje XIX a. pabaigoje. Ji atsirado kaip reakcija į natūralizmą ir realizmą. Protestuodami prieš šioms kryptims būdingą tikrovės imitavimą, simbolistai kūrė užuominų, subjektyvių nuotaikų kalbą, kurios centras buvo simbolis.
Simbolizmas – (pranc. symbolisme < gr. sýmbolon – ženklas, simbolis), literatūros srovė, susiformavusi Prancūzijoje XIX a. pabaigoje. Ji atsirado kaip reakcija į natūralizmą ir realizmą. Protestuodami prieš šioms kryptims būdingą tikrovės imitavimą, simbolistai kūrė užuominų, subjektyvių nuotaikų kalbą, kurios centras buvo simbolis.
Avangardas
Avangardas apima įvairias novatoriškas, antitradicines kryptis, gyvavusias Europos mene XX a. I ketvirtyje. Avangardizmas formavosi veikiamas politinių, socialinių įvykių (I pasaulinio karo, revoliucijų Rusijoje ir Vokietijoje, Austrijos-Vengrijos imperijos žlugimo), kurie jaunąją menininkų kartą vietoje prarastų vertė ieškoti naujų idealų. Įvairias avangardo kryptis sieja radikalus antitradiciškumas, nusigręžimas nuo realizmo ir natūralizmo, naujų išraiškos priemonių paieškos. Avangardizmui būdinga stipri meninė savimonė – į kūrybą žiūrima kaip į laboratoriją, kurioje menininkas eksperimentuodamas išbando įvairias technikas.
Avangardas apima įvairias novatoriškas, antitradicines kryptis, gyvavusias Europos mene XX a. I ketvirtyje. Avangardizmas formavosi veikiamas politinių, socialinių įvykių (I pasaulinio karo, revoliucijų Rusijoje ir Vokietijoje, Austrijos-Vengrijos imperijos žlugimo), kurie jaunąją menininkų kartą vietoje prarastų vertė ieškoti naujų idealų. Įvairias avangardo kryptis sieja radikalus antitradiciškumas, nusigręžimas nuo realizmo ir natūralizmo, naujų išraiškos priemonių paieškos. Avangardizmui būdinga stipri meninė savimonė – į kūrybą žiūrima kaip į laboratoriją, kurioje menininkas eksperimentuodamas išbando įvairias technikas.
Impresionizmas
Impresionizmas – dailės, muzikos, iš dalies literatūros kryptis, atsiradusi XIX a. 8 deš. Prancuzijoje. Dailėje impresionistai protestavo prieš akademinei tapybai būdingą požiūrį į dailę kaip į tikrovės kopijavimą, iškėlė siekinį perteikti akimirkos įspūdį, nuotaiką, šviesos ir šešėlių žaismą. Impresionizmo lyrikai būdingas įspūdžių fiksavimas, subjektyvaus santykio su gamta reiškimas, taip pat asociatyvus garsinių, regimųjų, kvapų ir kt. pojūčių jungimas, fragmentiška kompozicija, melodinga kalba. Impresionizmo terminas taip pat vartojamas apibūdinti prozai, kurioje vaizduojamas vidinis žmogaus gyvenimas, išorinis pasaulis ne aprašomas, o parodomas per veikėjo ar pasakotojo psichikos prizmę. Literatūroje impresionizmo terminas vartojamas ne krypčiai, o vaizdavimo būdui, pasaulėjautai nusakyti.
Impresionizmas – dailės, muzikos, iš dalies literatūros kryptis, atsiradusi XIX a. 8 deš. Prancuzijoje. Dailėje impresionistai protestavo prieš akademinei tapybai būdingą požiūrį į dailę kaip į tikrovės kopijavimą, iškėlė siekinį perteikti akimirkos įspūdį, nuotaiką, šviesos ir šešėlių žaismą. Impresionizmo lyrikai būdingas įspūdžių fiksavimas, subjektyvaus santykio su gamta reiškimas, taip pat asociatyvus garsinių, regimųjų, kvapų ir kt. pojūčių jungimas, fragmentiška kompozicija, melodinga kalba. Impresionizmo terminas taip pat vartojamas apibūdinti prozai, kurioje vaizduojamas vidinis žmogaus gyvenimas, išorinis pasaulis ne aprašomas, o parodomas per veikėjo ar pasakotojo psichikos prizmę. Literatūroje impresionizmo terminas vartojamas ne krypčiai, o vaizdavimo būdui, pasaulėjautai nusakyti.
Neoromantizmas
Neoromantizmas – XIX a. pabaigos–XX a. pradžios literatūros kryptis, siekusi naujesnio, problemiškesnio kūrybos suvokimo. Neoromantizmas, išplitęs visoje Europoje, yra sumodernintas romantizmas.
Neoromantizmas – XIX a. pabaigos–XX a. pradžios literatūros kryptis, siekusi naujesnio, problemiškesnio kūrybos suvokimo. Neoromantizmas, išplitęs visoje Europoje, yra sumodernintas romantizmas.