TRAGEDIJA
Dramos žanras, sceninis literatūros kūrinys, kuriame atskleidžiami neišsprendžiami idėjiniai konfliktai, herojus lydinčios katastrofos.
Tragedijos svarbiausia dalis – herojaus asmenybė, jo vidinis konfliktas, tragiškoji kaltė. Tragedijos žanras reikalauja rimtumo, patetikos, tragiška įvykių baigtis ir herojaus kančia nukreipta į žiūrovo patiriamą katarsį – estetinį, moralinį apsivalymą. Tragedijos žanras susiklostė senovės Graikijoje 5 a. prieš Kristų, kai visuomenė išgyveno krizę ir vertybių kaitą, iro gimininė santvarka ir formavosi valstybė. Vienas iš žymiausių to laikotarpio graikų tragikų – Aischilas.
KOMEDIJA
Komedijos ištakos – senovės Graikijos žemdirbių karnavalinės eisenos ir pramogos su dainomis dievo Dioniso garbei.
Vėliau atsirado fabula – juokingas įvykis, komedijos tapo teatro vaidinimų sudėtine dalimi. Komedijos fabula visada baigiasi laimingai – išjuokiami naivūs, kvaili ir niekingi personažai, laimi teisieji ir dorieji. Laiminga fabula susijusi su poveikiu suvokėjui: ji įtvirtina tiesos principą. Moljeras – Paryžius, prancūzų dramaturgas, aktorius, teatro veikėjas, prancūzų vadinamųjų papročių ir charakterių komedijos pradininkas ir pagrindinis kūrėjas. Vienas iš vertingiausių Moljero kūrinių – charakterių komedija „Tartiufas“. Joje išjuokiama aristokratų dorovė, miesčionių gobšumas, veidmainystė, o vardas Tartiufas tapo bendrinis. Tarnaitės Dorinos paveikslas įkūnija sveiką protą, sąmojų ir gudrybę. Lietuviškos komedijos atsirado XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Viena iš komedijos kūrėjų – rašytoja Žemaitė.