Komunikacija (lot. communicatio – pranešimas, suteikimas; iš communico – darau bendrą, bendrauju) yra apibrėžiama kaip keitimasis informaciniais ženklais (kalba, vaizdais, gestais, mimika, judesiais, daiktais) arba kaip ko nors pranešimas, paskelbimas, minčių bei idėjų perdavimas ir paskleidimas.

Kalbasi grupelė mokinių, keičiasi skirtingomis idėjomis

Komunikuojantys mokiniai

  • Komunikacija apima visą žmogaus esmę: kalbą, mintį, balsą ir veiksmą.
  • Kiekvienas iš šių elementų turi savo unikalią funkciją ir reikšmę komunikacijos procese.

Retorikoje vartojamos sąvokos adresantas ir adresatas.

  • Adresantas – tai kalbėtojas. Kokia tema ir ką jis pasakys, priklauso nuo jo išsilavinimo, pažiūrų, įsitikinimų, interesų ir nuo to, kaip jis supranta adresatą ir situaciją (kur ir kada kalba).
  • Adresatas – tai tas, kuriam informacija perduodama. Šiuo atveju tai klausytojai.
Kalbasi mergina ir vaikinas. Mergina, kuri kalba, yra adresantas, o vaikinas, kuris klausosi – adresatas.