Rankos, sudarytos iš raidžių, iliustracija.

Nereikėtų pamiršti, jog kalba – gyvas procesas, o ją sudaro ne tik bendrinė kalbos atmaina, tačiau ir kitos kalbos atmainos: 

  • tarmės, 
  • įvairių socialinių grupių leksika (pvz., žargonas), 
  • medialeksika, kuri būdinga socialinėms medijoms, trumposioms žinutėms,

 ir kt.

 

Kadangi kalba – gyvas procesas, ją kaip ir žmogų neretai puola įvairios negandos, „virusai“ ir „bakterijos“.

Vaikinas kalba į garsiakalbį ir iš jo sklinda įvairios raidės.

„Kalbos virusai“:

  • Naujieji kitų kalbų skoliniai (pvz., anglicizmai).
  • Dirbtinis intelektas ir kitų elektroninių priemonių įtaka.
  • Emigracija ir imigracija.
  • Politiniai, socialiniai ar kultūriniai veiksniai.

Kalba – tautinio identiteto dalis. Kiek leisime kalbai pakisti ir kaip reaguosime į pokyčius – kaip į griūtį ar kaip į galimybę tobulėti, tiek pakisime ir patys. Kalba kiekvieno žmogaus gyvenime sudaro ypatingą dalį, tai mūsų istorijos, mūsų vertybių pamatas.

Ar žinojai, jog net mirusias kalbas galima atgaivinti, jeigu to norima?

Štai hebrajų kalba kaip gimtąja vėl kalba daugiau nei 7 milijonai žmonių. Vadinasi, daug kas priklauso nuo mūsų, tereikia išsigryninti vertybes.

Ar žinojai, kas sprendžia kalbos politikos klausimus?

Tai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo veikla – ji sprendžia įvairius kalbos politikos klausimus. 

Pasinaudokite Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje esančiu Konsultacijų banku ir raskite patarimų, kaip savo kalbą apsaugoti nuo „virusų“. 

Ar žinojai, kas padeda kalbą apsaugoti nuo išorinių veiksnių?

Tam, jog „virusai ir bakterijos“ nepaveiktų kalbos branduolio ir būtų išlaikytas kalbos identitetas, būtini ją reglamentuojantys dokumentai. 

Svarbiausi  Lietuvos Respublikos dokumentai, reglamentuojantys lietuvių kalbos statusą: