M. Beckmann. Naktis (aliejus, 1918–19, Šiaurės Reino-Vestfalijos meno kolekcija; © LATGA / Bild-Kunst, 2020)
XX a. katastrofų literatūra buvo kurta maždaug nuo 1940 iki 1960 metų.
Žymiausi laikotarpio lietuvių literatūros autoriai
Vytautas Mačernis, Salomėja Nėris, Bronius Krivickas ir Balys Sruoga.
Vytautas Mačernis, Salomėja Nėris, Bronius Krivickas ir Balys Sruoga.
Visuomenės laikysena suskilusi
Viena vertus, atsiskleidžia heroizmas, pasiaukojimas dėl tėvynės ir moralinė tvirtybė, kita vertus, įsigali baugi agresija, antisemitizmas.
Viena vertus, atsiskleidžia heroizmas, pasiaukojimas dėl tėvynės ir moralinė tvirtybė, kita vertus, įsigali baugi agresija, antisemitizmas.
Literatūros temos
Katastrofizmas ir tikėjimas, egzistencija, krikščioniškoji viltis, namai, gimtoji žemė.
Katastrofizmas ir tikėjimas, egzistencija, krikščioniškoji viltis, namai, gimtoji žemė.
Skirtumai
Pakito ankstesnės gyvenimo formos, įprastinės moralės ir žmogiškumo kategorijos.
Pakito ankstesnės gyvenimo formos, įprastinės moralės ir žmogiškumo kategorijos.
Meno reikšmė
Menas tapo atsvara negailestingai tikrovei.
Menas tapo atsvara negailestingai tikrovei.
Susiformavo dvi rašytojų grupės
Tie, kurie, prasidėjus nacių okupacijai, išvyko į Sovietų Sąjungos gilumą, ir tie, kurie, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
Tie, kurie, prasidėjus nacių okupacijai, išvyko į Sovietų Sąjungos gilumą, ir tie, kurie, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
Lietuva – valstybė „Prie didelio kelio“, turinti ištverti baisiausius istorijos virsmus.
XX a. vidurys lietuvių tautai itin lemtingas. Nepriklausomybės, trukusios kiek daugiau nei 20 metų, praradimas atvėrė niekada negyjančią, pūliuojančią prarastos tėvynės žaizdą. Po XX a. vidurio lietuvių tauta skilo, taigi ir lietuvių literatūra buvo kuriama skirtingomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad menas, ypač literatūra, buvo būdas prisitaikyti naujame pasaulyje, sudužusiame, svetimame.
Sovietmečio literatūra
Iki 1953 m. literatūra griežtai cenzūruojama, pagrindinė tema – laimingas sovietinis žmogus. Rašytojas – įrankis sovietinei sistemai kurti. Kūrėjai vis dėlto ieškojo būdų kalbėti savitai ir jų rado. Tai – ezopinė kalba.
Iki 1953 m. literatūra griežtai cenzūruojama, pagrindinė tema – laimingas sovietinis žmogus. Rašytojas – įrankis sovietinei sistemai kurti. Kūrėjai vis dėlto ieškojo būdų kalbėti savitai ir jų rado. Tai – ezopinė kalba.
Partizaninė literatūra priskiriama XX a. viduriui
Partizanai rašė dienoraščius, įvykius fiksavo užrašuose, kuriais siekė paliudyti tragiškus įvykius. Poezija skirta dainuoti. Literatūros temos – artimųjų ryšys, atmintis, įsipareigojimas ginti namus ir tėvynę.
Partizanai rašė dienoraščius, įvykius fiksavo užrašuose, kuriais siekė paliudyti tragiškus įvykius. Poezija skirta dainuoti. Literatūros temos – artimųjų ryšys, atmintis, įsipareigojimas ginti namus ir tėvynę.
Egzodo literatūra
Išeiviai iš Lietuvos pasitraukė per II sovietų opukaciją ir tęsė prieškario lietuvių literatūros tradicijas išeivijoje, jas praturtindami tuometės Vakarų literatūros patirtimi. Literatūros temos – gimtosios žemės ilgesys, žmogaus vienatvė, egzistencijos tragizmas, gimtosios kalbos netektis.
Išeiviai iš Lietuvos pasitraukė per II sovietų opukaciją ir tęsė prieškario lietuvių literatūros tradicijas išeivijoje, jas praturtindami tuometės Vakarų literatūros patirtimi. Literatūros temos – gimtosios žemės ilgesys, žmogaus vienatvė, egzistencijos tragizmas, gimtosios kalbos netektis.
Rezistencijos literatūra priskiriama XX a. viduriui
Tai literatūra, kuri svarbiausią vaidmenį atliko Vokietijos okupacijos metu (1941–1944). Žymiausias to meto kūrinys – Vinco Mykolaičio-Putino rezistencinė poema „Vivos plango, mortuos voco“, kurioje kritikuojama totalitarinė sistema, smerkiamas moralinis išsigimimas, bailiai ir pataikūnai.
Tai literatūra, kuri svarbiausią vaidmenį atliko Vokietijos okupacijos metu (1941–1944). Žymiausias to meto kūrinys – Vinco Mykolaičio-Putino rezistencinė poema „Vivos plango, mortuos voco“, kurioje kritikuojama totalitarinė sistema, smerkiamas moralinis išsigimimas, bailiai ir pataikūnai.
Tremtinių literatūra
Vienas svarbiausių kūrinių – Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Tremtinių literatūros temos: tėvynė, jos ilgesys, artimųjų pasiilgimas, sugrįžimo viltis, žmogiškumas, stojiška laikysena.
Vienas svarbiausių kūrinių – Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Tremtinių literatūros temos: tėvynė, jos ilgesys, artimųjų pasiilgimas, sugrįžimo viltis, žmogiškumas, stojiška laikysena.
Alegorijos, parodija, parafrazės, elipsės, ironija, simboliai.
Perkėlimas gali vykti erdvės ir / ar laiko atžvilgiu.
Vieną, kuris atitinka sovietinę ideologiją, atrodo nepavojingai, ir kitą, kuris yra slaptas ir kurio mintys nepriimtinos sovietiniam režimui.
Kurį dažniausiai vartoja nedemokratiškų kraštų, kur egzistuoja griežta cenzūra, rašytojai.