Elipsė – retorinė figūra:

 

  • sutrumpinimas, žodžio ar žodžių junginio praleidimas;
  • dažniausiai praleidžiami veiksmažodiniai tariniai ir tarinio jungtis;
  • poetinėje kalboje nutylimi istoriniai įvykiai, jie atpažįstami iš tekstinių užuominų.

Man gražiausias klebonas – varnėnas.

S. Geda

Vilką minim, vilkas čia.

Lietuvių liaudies patarlė

 

Aliùzija – užuomina, nuoroda:

 

  • biblinės psalmės pagrindu sukurtas poetinis kūrinys;
  • būdingi atgailos, skundo, padėkos ar šlovinimo motyvai.

Voras su trupiniu į dangų kelias.
Kalba akmuo ir medis nebylys. 
Ir ieško laimės, ant aklos kumelės
Per visą žemę jodamas, kvailys.

 

H. Radauskas

 

Pótekstė – žodžiais neišreikšta, bet nujaučiama teksto mintis:

  • intriguojamai paslėpta prasmė, ji verčia mąstyti, spėlioti ir įspėti;
  • vaizduotę žadinanti potekstės nežodinė prasmių erdvė yra labiau suprantama skaitytojui, žinančiam literatūrinį, kultūrinį, istorinį ar politinį kontekstą;
  • kviečiama skaityti tarp eilučių, stipriai išgyventi tai, kas nepasakyta, nutylėta.

Vėjai, vyšnių žiedą sukdami verpetais, –

Išspausdinta knygoj, o turėtų būti: –

Lenkia vėtra medį, lenkia žmogų metai...

J. Aistis

 

Kontrãstas – ryškus priešingumas, skirtumų atskleidimas:

  • subjektyvus objektų arba jų dalių skirtumų paryškinimas;
  • skirtumai geriau matyti, kai suvokiami objektai yra greta vienas kito erdvėje (vienalaikis kontrastas) arba laike (sekos kontrastas).

Baltos lankos – juodos avys. Kas išmano, tas jas gano. (Knyga)

Maža moterėlė, kol jauna – žalia, kai suauga – raudona. (Vyšnia)