Istorinių įvykių interpretavimas lietuvių poetų kūryboje
Antanas Miškinis (1905–1983) – poetas tremtinys
Už pagalbą pogrindžio rezistentams poetas buvo suimtas ir ištremtas į Mordoviją, vėliau kalėjo Olžeraso, Omsko lageriuose.
Sunkiausiomis sąlygomis ant beržo tošies ir cemento maišų skiaučių rašė „Psalmes“ – visuotiniam nužmogėjimui nepasiduodančio žmogaus vizijas, kuriose fiksavo šiurpią barakų kasdienybę, kreipėsi paguodos į Dievą, motiną, tėvynę, maironiškos poetikos posmais išraudojo gimtosios šalies ilgesį.
Už pagalbą pogrindžio rezistentams poetas buvo suimtas ir ištremtas į Mordoviją, vėliau kalėjo Olžeraso, Omsko lageriuose.
Sunkiausiomis sąlygomis ant beržo tošies ir cemento maišų skiaučių rašė „Psalmes“ – visuotiniam nužmogėjimui nepasiduodančio žmogaus vizijas, kuriose fiksavo šiurpią barakų kasdienybę, kreipėsi paguodos į Dievą, motiną, tėvynę, maironiškos poetikos posmais išraudojo gimtosios šalies ilgesį.
Kazys Bradūnas (1917–2009) – poetas emigrantas
1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Aktyviai reiškėsi lietuvių išeivijos kultūrinėje veikloje.
Vėlyvojoje Bradūno kūryboje buvo aktuali istorinio ir asmeninio laiko sampyna, emigranto santykis su tėvyne.
1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Aktyviai reiškėsi lietuvių išeivijos kultūrinėje veikloje.
Vėlyvojoje Bradūno kūryboje buvo aktuali istorinio ir asmeninio laiko sampyna, emigranto santykis su tėvyne.
Justinas Marcinkevičius (1930–2011) – sovietmečio poetas, įsipareigojęs tautai, žadinęs jos istorinę atmintį
Marcinkevičiaus poezija buvo suprantama ir priimtina platesniam skaitytojų ratui, ne moderni ar juolab ne avangardiška, be to, Marcinkevičius nesireiškė kaip priešgyniautojas valdžiai.
Jo poezijoje atpažintos vidinės pasirinkimo dramos, įtampos tarp išorinės galios ir atskiro individo vidinio nepaklusnumo, kurio nebuvo galima demonstruoti.
Marcinkevičiaus poezija buvo suprantama ir priimtina platesniam skaitytojų ratui, ne moderni ar juolab ne avangardiška, be to, Marcinkevičius nesireiškė kaip priešgyniautojas valdžiai.
Jo poezijoje atpažintos vidinės pasirinkimo dramos, įtampos tarp išorinės galios ir atskiro individo vidinio nepaklusnumo, kurio nebuvo galima demonstruoti.