Dedukcinę pastraipą sudaro: teiginys – įrodymai– išvada:

Žmogus, grįždamas prie savo ištakų, gali pasiekti būties pilnatvę. Ne veltui vienas įžymiausių švietėjų prancūzas Ž. Ž. Ruso teigė: „Atgal į gamtą!“ Tai raginimas nepamiršti savo prigimties, kuri nuo senovės susieta su agrarine kultūra. Tokį kvietimą priėmė XVIII a. pab. –XIX a. kūrę romantikai. Šios meno srovės atstovai idealizavo gamtą, vertino jos galią paveikti žmogaus emocijas. Tai akivaizdu tiek vokiečių tapytojo K. D. Frydricho darbuose („Keleivis ties ūkų jūra“), tiek lietuvių poeto A. Baranausko kūriniuose. Būtent pastarasis parodė, kokią įtaką miškas turi lietuvio emocinei santarvei. <...> Poetas per kelis metus parašė romantinę poemą „Anykščių šilelis“. Joje atskleidžiamas lietuvio santykis su mišku kaip su sakralia erdve. Šilelis nuo seno buvo prieglobstis žmogui. Gamta ne tik maitino, bet ir savo garsais, kvapais, spalvomis taip nuramindavo lietuvį, kad net jo siela „kaip varpa vpribrendus nulinko“. <...> kaip teigė dramaturgas O. Koršunovas: „Gamta ir peizažas yra mūsų sielos atspindys.“ Individas, puoselėjantis ryšį su gamta (savo prigimtimi), ieškodamas grožio jos natūralume, neabejotinai suras vidinę harmoniją.

Pagal Justą Daujotą

Indukcinę pastraipą sudaro: pavyzdžiai – teiginys ir išvada:

Kvailas ar ne kvailas? Štai kur amžinas klausimas. Kiekvieną dieną mokykloje kišama informacija vaikų protingų nepadarys. Ir ar to reikia? Svarbiausia yra laimė. Bet laimė, kaip sakė Mažojo princo draugė, yra lapė. Tai gal geriau įsijungti „durniaus režimą“ ir plaukte plaukti per gyvenimą užsimerkus. Mirtis. Ji laukia visų. Tai kam stengtis? Žinote, o ponas A. Maslou pasakytų, kad tai visai ne gyvenimas, jei nesistengi jo užpildyti tiek fizinių, tiek psichologinių poreikių patenkinimu. Tam ir simbolinių žmogaus pagrindinių poreikių piramidę pastatė. <...> Šiandien kvailas, o rytoj protingas. Arba atvirkščiai. XX amžius į pasaulį atnešė daug negandų. Karai. Mirtys. Nuolatinė baimė. Nepasitikėjimas savimi. O svarbiausia, informacijos trūkumas. „Žinai, vadinasi, gali“ – kiekvieną dieną Žinių radijas kartoja šią mintį. Taip pat ir Konstitucijoje rašo, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. <...> Nejaugi faktų žinojimas mums uždeda lapelį su užrašu „aš ne kvailys“. Visuomenė nuolat teisia ir klijuoja etiketes, tačiau tai neatspindi tikrosios asmenybės vertės. Gaila tų, kurie vertina save per nepažįstamųjų pajuoką ir neišmanymą.

Pagal Gretą Jonkutę