Lietuvių kalboje žodžių tarpusavio santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis, todėl ir lietuviškuose tekstuose pasitaikantys įvairios kilmės asmenvardžiai (tiek adaptuoti, tiek rašomi originalo forma) paprastai gramatinami, jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste, pvz.: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, bibliografiniuose aprašuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan.

Medinės kaladėlės su a, e, i, o, u balsėmis.
  • Balsėmis y, ū žymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose ir vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba yra išreikštas grafiškai, pvz.: Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Týnecký), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ūlasūla (suom. Uulasuula), Ūrkūtas (vengr. Úrkút).
  • Vardų, kuriuose minėtų balsių ilgumas originalo rašyba nėra aiškiai išreikštas, ilgieji balsiai žymimi balsėmis i, u, pvz.: Iberlingenas (vok. Überlingen), Klivlendas (angl. Cleveland), Gutenbergas (vok. Gutenberg), Liubekas (vok. Lübeck), Šumanas (vok. Schumann), Kuperis (angl. Cooper), Liverpulis (angl. Liverpool), Muras (angl. Moore).
  • Ilguosius balsius žyminčios raidės ir jų samplaikos žymimos lietuvių raide ė, pvz.: Vėberis (vok. Weber), Brėmenas (vok. Bremen), Gėtė (vok. Goethe), Bėrzainė (la. Bērzaine), Kalėtai (la. Kalēti), Rundėnai (la. Rundēni).