Senovinė nuotrauka, kurioje pavaizduotas ant mašinos sėdintis ir besifotografuojantis vyras.

Dokumeñtinis kinas – kino meno rūšis; filmai, grindžiami tikrovės fiksavimu ir jos interpretavimu. Vaizduojami realūs žmonės ir įvykiai, nufilmuota medžiaga montuojama pagal meninius, idėjinius ar kitus principus.

Dokumentinio kino rūšys

  • socialiniai, 
  • reportažiniai, 
  • psichologiniai, 
  • istoriniai,
  • propagandiniai, 
  • filmai portretai ir kt.
  • socialiniai, 
  • reportažiniai, 
  • psichologiniai, 
  • istoriniai,
  • propagandiniai, 
  • filmai portretai ir kt.

Dokumentinio kino kūrimo metodai

  • provokacinis (forsuojama ar provokuojama situacija, kuri filmo herojų priverčia atsiskleisti), 
  • montažinis (permontuojama archyvinė medžiaga), 
  • interviu, 
  • įvykių ar žmogaus stebėjimas ir filmavimas (kartais naudojama slaptoji kamera), 
  • ikonografijos filmavimas (medžiagos, susijusios su kokia nors tema, asmeniu, vieta ar įvykiu, fiksavimas). 

Kartais istoriniai įvykiai atkuriami vaidybinio filmo priemonėmis.

  • provokacinis (forsuojama ar provokuojama situacija, kuri filmo herojų priverčia atsiskleisti), 
  • montažinis (permontuojama archyvinė medžiaga), 
  • interviu, 
  • įvykių ar žmogaus stebėjimas ir filmavimas (kartais naudojama slaptoji kamera), 
  • ikonografijos filmavimas (medžiagos, susijusios su kokia nors tema, asmeniu, vieta ar įvykiu, fiksavimas). 

Kartais istoriniai įvykiai atkuriami vaidybinio filmo priemonėmis.