Literatūroje žinomas biblinis pasakojimo būdas. Senajame Testamente (ST) galima rasti daug patarlių. Naujajame Testamente (NT) Jėzus dažnai kalba palyginimais arba parabolėmis. Parabolių randame ir grožinėje literatūroje. Tokiame tekste tradicinis įvykio vertinimas nesutampa su pasakojimo reikšmių plotme, kuri reikalauja netradicinio vertinimo. Parabolės sąvokos reikšmės:
vaizdavimo būdas, pamokomosios etinės idėjos reiškimas palyginimu, alegorija.
literatūros žanras – nedidelis didaktinis pasakojimas.
semantinė kalbinė raiškos priemonė. Palyginimas yra vaizdingas daikto ar veiksmo ypatybės apibūdinimas gretinant jį su kitu reiškiniu, turinčiu bendrą požymį (Kokios vestuvės, tokia ir laimė. Žemaitė
alegòrija (gr. allēgoria – kitoks nusakymas), kalbinė raiškos priemonė – konkretus daiktas ar vaizdas, turintis ir sutartinę abstrakčią reikšmę (pasakėčiose lapė yra gudrumo, kiškis – bailumo alegorija)
analògija (gr. analogia – atitikimas), kalbos vienetų kitimas ar naujų atsiradimas dėl jų santykių perkėlimo į kitą seką. (Du senu Pagirių sodžiuj: Grainio liepa ir skerdžius Lapinas. V. Krėvė)
