Pažinimo kompetencija – dalyko žinias ir gebėjimus mokiniai ugdosi mokydamiesi taisyklingai rašyti, kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus; kritinį mąstymą mokiniai ugdosi analizuodami teksto turinį ir kalbą, ieškodami jungčių tarp kultūros reiškinių, kūrinių; problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai rašiniuose kelia aktualias problemas, priima pagrįstą sprendimą; mokėjimo mokytis gebėjimus mokiniai ugdosi tikslingai atsirinkdami informaciją įvairiuose šaltiniuose, susiedami naują informaciją su jau žinoma.

Komunikavimo kompetencija – pranešimo kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, taisyklingai rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką, samprotaudami apie įvykius ir reiškinius, pagrįsdami savo nuomonę, naudodamiesi įvairiais šaltiniais, taikydami įvairias rašymo strategijas, pranešimo analizės ir interpretavimo gebėjimus mokiniai ugdosi lygindami skirtingų tekstų, įvairialypių komunikacinių pranešimų raišką, vartodami kalbos ir literatūros teorijos sąvokas.

Kultūrinė kompetencija – kultūrinį išprusimą mokiniai įgyja skaitydami, nagrinėdami, lygindami įvairių žanrų literatūros kūrinius; kultūrinę raišką mokiniai ugdosi, pažindami lietuvių kalbos kūrybines galias, reikšdami mintis, kurdami įvairių žanrų tekstus taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką.

Kūrybiškumo kompetencija – identifikuoja problemas, argumentuotai pasirenka informacijos rinkimo strategijas, naudoja įvairias mąstymo operacijas. Kūrybą vertina kaip asmeniškai ir socialiai prasmingą veiklą, laikosi kūrybinės veiklos taisyklių. Kūrimo gebėjimus ugdosi išbandydami skirtingas kalbinės raiškos priemones ir būdus, taikydami pagrindines akademinio ir kūrybinio rašymo strategijas.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – vadovaujasi bendražmogiškosiomis vertybėmis, garbingai ir atkakliai siekia tikslo, analizuoja stipriąsias ir nustato tobulintinas sritis, naudojasi šaltiniais, ištekliais, kad pasiektų tikslą.

  • Aptarti rašymo funkcijų kaitą, susijusią su naujųjų technologijų teikiamomis galimybėmis, tobulinti teksto kūrimo gebėjimus: laikytis rašymo eigos, taikyti rašymo strategijas;
  • Naudotis skaitmeniniais lietuvių kalbos, literatūros ir kitais ištekliais, etiškai ir atsakingai naudotis įvairiuose šaltiniuose rasta informacija;
  • Analizuoti teorinę medžiagą ir prisiminti  literatūros rūšis, pagrindinius žanrus, teksto pobūdį, nustatyti teksto tipą, įžvelgti ir įvardinti tekste dominuojantį argumentavimo būdą;
  • Skaityti, nagrinėti, lyginti grožinės ir negrožinės literatūros, medijų kūrinius;
  • Rašyti tekstus, siekiant įvairių tikslų, įvairaus amžiaus ir patirties adresatams, visuomenei.
  • Pasikartoja ir įtvirtina tekstų tipus, mokosi argumentavimo ir aiškinimo būdų;
  • Prisimena, analizuoja ir kuria įvairių tipų tekstus, pasikartoja, kas būdinga teksto stiliams, įsimena pagrindinius žanrus bei jų ypatybes;
  • Taiko jau žinomas ir naujas rašymo strategijas: išsiaiškina, kurios jų tinka prieš rašant, o kurios rašant ir parašius tekstą;
  • Apibrėžia komunikacijos sampratą, intenciją, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją, lygina ir gretina privačiojo ir dalykinio rašymo ypatumus, rašo pastraipą, atvirą laišką, atsižvelgdami į rašymo reikalavimus;
  • Lygina ir gretina rašytinių ir skaitmeninių tekstų ypatybes.
  • Atpažįsta ir įvardija teksto tipus, žino, į ką reikia atkreipti dėmesį juos renkantis, geba kurti pasirinkto tipo tekstą;
  • Nurodo tekstų požymius, skiria literatūros rūšį, žanrą, pobūdį, skiria argumentavimo ir aiškinimo būdus;
  • Analizuoja ir apibūdina rašymo eigą, teksto kūrimo etapus, vidinius ir išorinius teksto struktūros elementus; 
  • Apibūdina rašymo funkcijas ir hipertekstą, apibrėžia komunikacijos sampratą, intenciją, tikslą, adresatą, komunikavimo situaciją.