Pažinimo kompetencija – mokiniai mokėjimo mokytis gebėjimus ugdosi taikydami aktyvaus klausymosi strategijas, atlikdami teksto suvokimo užduotis, analizuodami pranešimus, turinčius potekstę. Raštu atpasakoja tekstus, samprotauja apie įvykius ir reiškinius, naudojasi įvairiais šaltiniais.

Komunikavimo kompetencija – pranešimo analizės ir interpretavimo gebėjimus mokiniai ugdosi klausydamiesi sakomų kalbų ir jas vertindami, pranešimo kūrimo gebėjimus ugdosi, taisyklingai rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką ir komunikavimo tikslą, adresatą, strategijas, raštu apibūdindami pranešimo temą, turinį ir paskirtį, samprotaudami apie įvykius ir reiškinius.

Kultūrinė kompetencija – kultūrinį išprusimą mokiniai ugdosi klausydamiesi ir vertindami pranešimus kultūros, literatūros ir istorijos temomis, kultūrinį sąmoningumą mokiniai parodo apmąstydami ir kritiškai vertindami įvairias kultūros formas ir reiškinius, suvokdami tautos istorijos, kultūros svarbą asmenybei, tautai ir valstybei.

Kūrybiškumo kompetencija – generavimo ir kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi atlikdami kūrybines užduotis, kuriose kelia originalias idėjas, probleminius klausimus, reiškia argumentuotą požiūrį ir rašomus dalykus, lanksčiai naudoja kūrybos būdus ir priemones, pristato ir dalijasi kūrybos rezultatais, vertina ir reflektuoja problemų sprendimo naujumą, vertingumą, kūrybos procesą.

Pilietiškumo kompetencija – mokiniai pilietinį tapatumą ir pilietinę galią ugdosi vertindami skaitomo, klausomo teksto turinį, raišką, intenciją, poveikį klausytojui, interpretuodami ir apibendrindami kalbos turinį ir idėjas.

Skaitmeninė kompetencija – mokiniai skaitmeninio turinio kūrimo gebėjimus ugdosi kurdami pranešimo planą ir pateiktis. Atlikdami užduotis ugdosi medijų raštingumą, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus.

Socialinė, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencija – ugdosi atpažindami ir vertindami kito žmogaus emocijas ir savijautą skirtingose komunikacijos situacijose, analizuodami,  kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus. 

  • Susipažinti su komunikacijos sąvokomis, viešųjų kalbų rūšimis, jų stilistinėmis ypatybėmis, tikslais ir intencijomis;
  • Išklausyti sakomų kalbų, taikyti įvairias klausymosi strategijas ir laikytis atidaus klausymosi taisyklių;
  • Įvardyti išklausytų kalbų temą, problemą, argumentus, suprasti žodinės ir vaizdinės informacijos paskirtį;
  • Išsiaiškinti, kaip kalbėjimas ir klausymas padeda suprasti ir paaiškinti socialinius, kultūrinius dalykus, formuoja vertybines nuostatas;
  • Interpretuoti  informaciją, pateikiamą žodžiu ir vaizdu;
  • Savarankiškai nagrinėti kūrinius turinio, struktūros ir raiškos požiūriu, aptarti kūrinių tarpusavio sąsajas ir santykį su dabartimi;
  • Įveikti mokymosi iššūkius, sužinoti savo pasiekimų lygį, įsivertinti savo  žinias ir teksto suvokimo gebėjimus.
  • Klausosi kalbų, jas analizuoja ir interpretuoja, atpažįsta kalbų skiriamuosius bruožus, išskiria svarbiausius teiginius;
  • Ugdosi atidaus klausymo(si) įgūdžius, mokosi konspektuoti;
  • Vertina klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėtojo intenciją, adresatui daromą poveikį, atpažįsta teksto struktūrą, renka ir sistemina informaciją;
  • Suvokia ir interpretuoja informaciją, gaunamą žodžiu ir vaizdu, paaiškina konteksto tinkamumą ir tikslingumą;
  • Formuluoja teiginius, laikosi minčių dėstymo logikos, kalbos aiškumo ir taisyklingumo;
  • Atlikdami teksto suvokimo užduotis, renka informaciją, ją sistemina, interpretuoja klasikos kūrinius, juos aktualizuoja.
  • Geba atpažinti viešųjų kalbų tipus ir bruožus, analizuoti kalbą, paaiškinti kalbėjimo intenciją, tikslą, problemą;
  • Nurodo verbalines ir neverbalines priemones, padedančias geriau suprasti informaciją;
  • Išskiria teksto struktūros dalis, lyginimo aspektus, pokalbio klausimus, atsakymų esmę; 
  • Geba interpretuoti įvairius tekstus, argumentuotai vertinti informaciją, pateiktą vaizdu ir žodžiu;
  • Supranta ir moka paaiškinti teiginių pagrindimo citatomis svarbą darant pagrįstas išvadas;
  • Geba rengti pranešimus, laikosi teksto struktūros, minčių dėstymo logikos, kalbos aiškumo ir taisyklingumo kriterijų.