Kas yra antiutopinis romanas?
Tai tokia romanų rūšis, kuriuose vaizduojama degradavusi, dažniausiai totalitarinės santvarkos visuomenė. Antiutopinis romanas dar vadinamas satyrine utopija.
Tai tokia romanų rūšis, kuriuose vaizduojama degradavusi, dažniausiai totalitarinės santvarkos visuomenė. Antiutopinis romanas dar vadinamas satyrine utopija.
Antiutopinių romanų pavyzdžiai
Antiutopinių romanų pavyzdžiai: Jevgenijaus Zamiatino „Mes“ (1920), Oldo Hakslio „Puikus naujas pasaulis“ (1932), Džordžo Orvelo „1984 ieji“ (1949), Stanislavo Lemo „Futurologų kongresas“ (1971), Margareta Atvud „Tarnaitės pasakojimas“ (1985), Kazuo Išiguro „Neleisk man išeiti“ (2005) ir kt.
Antiutopinių romanų pavyzdžiai: Jevgenijaus Zamiatino „Mes“ (1920), Oldo Hakslio „Puikus naujas pasaulis“ (1932), Džordžo Orvelo „1984 ieji“ (1949), Stanislavo Lemo „Futurologų kongresas“ (1971), Margareta Atvud „Tarnaitės pasakojimas“ (1985), Kazuo Išiguro „Neleisk man išeiti“ (2005) ir kt.
Kas yra utopinis romanas?
Utopinis romanas – romanas, kuriame vaizduojama ideali, dažniausiai ateities, santvarka (utopija). Terminą įtvirtino ir pirmąjį utopinį romaną parašė Tomas Moras („Utopija“, 1516), nors utopinės literatūros užuomazgomis laikoma Platono dialogų knyga „Valstybė“ (IV a. prieš Kr.).
Utopinis romanas – romanas, kuriame vaizduojama ideali, dažniausiai ateities, santvarka (utopija). Terminą įtvirtino ir pirmąjį utopinį romaną parašė Tomas Moras („Utopija“, 1516), nors utopinės literatūros užuomazgomis laikoma Platono dialogų knyga „Valstybė“ (IV a. prieš Kr.).
Utopinė vieta ir laikas
Utopinio romano autorius, perkeldamas veiksmą į utopinę vietą ir laiką, maskuoja gyvenamojo laikotarpio visuomeninės santvarkos, technokratinių idėjų, religijos kritiką ir taip apsisaugo nuo institucijų persekiojimo.
Utopinio romano autorius, perkeldamas veiksmą į utopinę vietą ir laiką, maskuoja gyvenamojo laikotarpio visuomeninės santvarkos, technokratinių idėjų, religijos kritiką ir taip apsisaugo nuo institucijų persekiojimo.
Kam priklauso utopiniai romanai?
Dauguma utopinių romanų priklauso nuotykių ir mokslinei fantastinei literatūrai.
Dauguma utopinių romanų priklauso nuotykių ir mokslinei fantastinei literatūrai.
Žymiausi utopiniai romanai
Žymiausi utopiniai romanai: Tomazo Kampanelos „Saulės miestas“ (1602), Johano Valentino Andrė̃jė „Kristianopolio valstybės aprašymas“ (1619), Fransio Beikono „Naujoji Atlantida“ (1627) ir kt.
Žymiausi utopiniai romanai: Tomazo Kampanelos „Saulės miestas“ (1602), Johano Valentino Andrė̃jė „Kristianopolio valstybės aprašymas“ (1619), Fransio Beikono „Naujoji Atlantida“ (1627) ir kt.
Kazuo Ishiguro
Kadzuo Išiguras gimė 1954 m. Nagasaki, yra Didžiosios Britanijos rašytojas. 1960 m. su tėvais išvyko iš Japonijos į Angliją (būsimam rašytojui tuomet buvo penkeri). Studijavo Kento ir Rytų Anglijos universitetuose. Kūryboje vyrauja atminties, atsakomybės temos.
Rašytojas yra gavęs ne vieną apdovanojimą.
2017 m. apdovanotas Nobelio premija. Švedijos akademija Nobelio literatūros premiją pernai autoriui skyrė už tai, kad jis „savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė mūsų ryšio su pasauliu iliuzinę prasmę“. Ir būtent šis apibūdinimas puikiai tinka romanui „Neleisk man išeiti“.
Žurnalas „Time“ šį K. Išiguro romaną paskelbė geriausia 2005 metų knyga ir įtraukė į leidinio sudarytą geriausių knygų anglų kalba, išleistų 1923–2005 metais, šimtuką.
2010 metais amerikiečių režisierius Markas Romanekas pristatė romano adaptaciją kino ekranams. 2016 metais šio romano ekranizacija pasiekė ir Japoniją – Kazuo Išiguro gimtinę, kurią jis paliko būdamas penkerių.
Romano pavadinimas
Romano pavadinimas kilęs iš Keitei (pagrindinei veikėjai klonei) patikusios dainos pavadinimo. Ji net šoko pagal šią dainą ir kažkodėl įsivaizdavo, kad turi ant rankų kūdikėlį. Tačiau vargšas klonas net nežino, kad negali turėti vaikų (niekam iš klonų neleista patirti motinystės ir tėvystės džiaugsmo).
Romano pavadinimas kilęs iš Keitei (pagrindinei veikėjai klonei) patikusios dainos pavadinimo. Ji net šoko pagal šią dainą ir kažkodėl įsivaizdavo, kad turi ant rankų kūdikėlį. Tačiau vargšas klonas net nežino, kad negali turėti vaikų (niekam iš klonų neleista patirti motinystės ir tėvystės džiaugsmo).
Klonavimo tema
Romane gvildenama etinė klonavimo tema. Ar etiška užsiauginti žmogiškas būtybes ir jas panaudoti žmonių gyvenimui pratęsti? Ar klonai žmonės? Ar jie turi sielą? Ar gali menas būti lakmuso popierėlis, gebantis patikrinti klonų žmogiškumą? Jei klonai geba kurti meną, gal jie žmonės? Jei klonai geba mylėti, gal jie žmonės?
Romane gvildenama etinė klonavimo tema. Ar etiška užsiauginti žmogiškas būtybes ir jas panaudoti žmonių gyvenimui pratęsti? Ar klonai žmonės? Ar jie turi sielą? Ar gali menas būti lakmuso popierėlis, gebantis patikrinti klonų žmogiškumą? Jei klonai geba kurti meną, gal jie žmonės? Jei klonai geba mylėti, gal jie žmonės?
Romano skaitymo strategijos
Analizuojant šį romaną, viena iš pagrindinių strategijų turėtų būti klausimų sau kėlimas ir atsakymų į juos formulavimas pirmiausia būtent sau kaip žmogiškai būtybei. Antra utopinio romano skaitymo strategija – temų aprėptis, nes jų nepaprastai daug: meilė, mirtis, menas, kitoniškumas, laisva valia, gyvenimo prasmė, atsakomybė, draugystė, jaunų žmonių susidūrimas su suaugusiųjų pasauliu.
Analizuojant šį romaną, viena iš pagrindinių strategijų turėtų būti klausimų sau kėlimas ir atsakymų į juos formulavimas pirmiausia būtent sau kaip žmogiškai būtybei. Antra utopinio romano skaitymo strategija – temų aprėptis, nes jų nepaprastai daug: meilė, mirtis, menas, kitoniškumas, laisva valia, gyvenimo prasmė, atsakomybė, draugystė, jaunų žmonių susidūrimas su suaugusiųjų pasauliu.
Kūrinio problemos
Kūrinyje aptariamos tokios problemos kaip: vartojimas, egoizmas, žmogiškumo stoka.
Kūrinyje aptariamos tokios problemos kaip: vartojimas, egoizmas, žmogiškumo stoka.