Realizmas – XIX a. I pusėje Prancūzijoje, XIX a. pabaigoje Lietuvoje pradėjusi formuotis ir romantizmą pakeitusi epocha. Realizmas susijęs su XIX a. europiečių gyvenimo pokyčiais, mokslo atradimais, su išaugusiu rašytojų dėmesiu viduriniam ir žemesniajam sluoksniui. Realistai nusigręžė nuo romantikų suabsoliutinto žmogaus dvasios pasaulio ir susitelkė į žmogaus daiktiškosios aplinkos vaizdavimą.
XIX a. I pusėje suklestėjo romanas – didelės apimties prozinis, laisvos kompozicijos siužetinis kūrinys, neturintis griežtų taisyklių, lengvai pritaikomas prie įvairiausių tikrovės sričių vaizdavimo.