Apšvieta – XVIII a. epocha, pakeitusi Baroką. Šios epochos metu labiausiai aukštintas savarankiškas žmogaus protas, tikėta jo galia šviesti ir tobulinti pasaulį. Tuo metu taip pat šlovinti mokslo ir žmonijos pasiekimai, keltos prigimtinės žmogaus teisių, lygybės ir laisvės, visuomenės suverenumo idėjos, formavusios šiuolaikinį pasaulį.
Apšvietos, arba Švietimo, epochos metu įvyko svarbių pokyčių europiečių gyvenime:
Miestiečių luomas pareikalavo visų piliečių vienodos atsakomybės pagal įstatymą, žodžio, susirinkimų, spaudos laisvės, teisės kartu su kitais luomais valdyti valstybę.
Miestiečių luomas pareikalavo visų piliečių vienodos atsakomybės pagal įstatymą, žodžio, susirinkimų, spaudos laisvės, teisės kartu su kitais luomais valdyti valstybę.
Siekta sugriauti feodalinę santvarką ir panaikinti baudžiavą.
Siekta sugriauti feodalinę santvarką ir panaikinti baudžiavą.
Vakarų Europoje pradėjo plisti ateizmas.
Vakarų Europoje pradėjo plisti ateizmas.
Skleistos mokslo žinios, liaudies kalbą siekta įtvirtinti kultūroje ir moksle.
Skleistos mokslo žinios, liaudies kalbą siekta įtvirtinti kultūroje ir moksle.
Apšvietos amžius Europoje:
raida ir pasekmės
Prancūzijos filosofai parengė ir išleido didžiąją Enciklopediją.
XVIII a. pabaigoje prasidėjo Didžioji Prancūzijos revoliucija, kurios lyderiai, gindami visų engiamų žmonių teises, paskelbė šūkį: „Laisvė, Lygybė, Brolybė!“
Apšvietos idėjos padėjo pagrindus XIX a. viduryje prasidėjusiam Tautų pavasariui, kuriuo siekta įvairių pokyčių skirtingose šalyse.
Apšvietos amžius Lietuvoje:
raida ir pasekmės
XVIII a. Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje pradedama spausdinti elementorius, rinkti tautosaką, publikuoti liaudies dainas.
Viena esminių Abiejų Tautų Respublikos gelbėjimo priemonių – 1791 m. Ketverių metų seimo parengta Gegužės trečiosios konstitucija.
XVIII a. pabaigoje vyko aršios kovos dėl Abiejų Tautų Respublikos išsaugojimo, tačiau buvo pavėluota – įvyko trys padalijimai, po kurių Lietuva buvo ištrinta iš Europos žemėlapio daugiau nei 120 metų.
Apšvietos literatūra
Šiame amžiuje suklestėjo ir naujų literatūros žanrų:
Satyra
Satyra – literatūrinio vaizdavimo būdas, išjuokiantis veikėjo silpnybes ir ydas ar demaskuojantis tam tikros santvarkos trūkumus.
Satyra – literatūrinio vaizdavimo būdas, išjuokiantis veikėjo silpnybes ir ydas ar demaskuojantis tam tikros santvarkos trūkumus.
Pamokslas
Pamokslas – žanras, kurį Apšvietos rašytojai perkūrė, pritaikė jį visuomenės poreikiams. Dabar pamokslas tapo švietėjiška filosofine, teisine, ekonomine paskaita, o jei reikėjo – aistringa piliečio kalba, kviečiančia dirbti arba kovoti.
Pamokslas – žanras, kurį Apšvietos rašytojai perkūrė, pritaikė jį visuomenės poreikiams. Dabar pamokslas tapo švietėjiška filosofine, teisine, ekonomine paskaita, o jei reikėjo – aistringa piliečio kalba, kviečiančia dirbti arba kovoti.