Šiuolaikinė lietuvių literatūra, galima sakyti, prasidėjo 9-ajame XX amžiaus dešimtmetyje ir yra susijusi su totalitarinės sistemos griūtimi. Kultūra ir literatūra išsilaisvino anksčiau už Lietuvą, atkūrusią nepriklausomybę 1990 m. kovo 11-ąją.
Stengtasi likviduoti baltas dėmes (publikuoti tremtinių, partizanų kūriniai).
Svarbiausia tai, kad kūrėjai sulaukė meto, kada galėjo kurti laisvai.
„Dainuojanti revoliucija“ vyko visose Baltijos šalyse, ja buvo siekiama palaikyti pertvarkos procesus ir atkurti nepriklausomas valstybes.
Pakito visi žanrai ir jų hierarchija (poezija, romanas, novelė, esė, drama, memuarai).
Atkurtos nutrūkusios jungtys su išeivija, gausiai publikuota jų kūryba.
Meno, kultūros žmones Lietuvoje išsyk ištiko dvigubas post: postsovietizmas ir postmodernizmas.