Literatūros tarpininkavimo metodas
Skaitymo skatinimas yra veikla, turinti konkrečią intenciją. Skaitymas skatinamas įvairiais metodais, vienas iš jų – literatūros tarpininkavimas. Sąvoka „literatūros tarpininkavimas“ suprantama kaip žinių apie literatūrą sklaida, literatūros viešinimas, noro skaityti ugdymas ir pagalba skaitytojui jam renkantis literatūrą. Remiantis tokiu požiūriu, literatūros tarpininkavimas yra specifinė skaitymo skatinimo rūšis.
Tiesioginis ir netiesioginis literatūros tarpininkavimas
Literatūros tarpininkavimas kaip skaitymo skatinimas pasireiškia dvejopai – kaip tiesioginis ir netiesioginis literatūros poveikis.
Tiesioginis literatūros tarpininkavimas
Tiesioginį literatūros tarpininkavimą suprantame kaip asmeninį susitikimą, kurio metu išsiaiškinamas literatūros supratimas ir poveikis. Kad jis įvyktų, reikia kūrinius analizuoti, juos interpretuoti, o tai reikalauja tam tikrų sąvokų išmanymo.
Sąvokos, pavartotos analizuojant tekstus:
Teksto grafinis vaizdas – teksto skaidymas į pastraipas (segmentus) pagal tematiką, erdvę ar laiką.
Įtampos laukas – kontrastai, padedantys kurti eilėraščio vyksmą.
Eilėraščio kalbantysis / lyrinis subjektas – eilėraščio veikėjas.
Kompozicija – kūrinio elementų komponavimas.
Siužetas – įvykių seka, atskleidžianti veikėjų charakterius ir sudaranti kūrinio turinį.
Veiksmo užuomazga – kūrinio siužeto pradžia, kai kyla konfliktas.
Veiksmo atomazga – baigiamoji kūrinio dalis.
Tiesioginį literatūros tarpininkavimą suprantame kaip asmeninį susitikimą, kurio metu išsiaiškinamas literatūros supratimas ir poveikis. Kad jis įvyktų, reikia kūrinius analizuoti, juos interpretuoti, o tai reikalauja tam tikrų sąvokų išmanymo.
Sąvokos, pavartotos analizuojant tekstus:
Teksto grafinis vaizdas – teksto skaidymas į pastraipas (segmentus) pagal tematiką, erdvę ar laiką.
Įtampos laukas – kontrastai, padedantys kurti eilėraščio vyksmą.
Eilėraščio kalbantysis / lyrinis subjektas – eilėraščio veikėjas.
Kompozicija – kūrinio elementų komponavimas.
Siužetas – įvykių seka, atskleidžianti veikėjų charakterius ir sudaranti kūrinio turinį.
Veiksmo užuomazga – kūrinio siužeto pradžia, kai kyla konfliktas.
Veiksmo atomazga – baigiamoji kūrinio dalis.
Netiesioginis literatūros tarpininkavimas
Netiesioginio literatūros tarpininkavimo pavyzdžiai yra knygų skirstymas pagal temas, knygas pristatantys tekstai. Šiuo atveju pasirinkta visus tris kūrinius: Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ fragmentas, Juditos Vaičiūnaitės „Kriaušė žydi“ ir Igno Šeiniaus „Kuprelis“, siejanti tema – įsimylėjimas, keičiantis individus; meilė kaip viena iš žmogaus gyvenimo vertybių.
Netiesioginio literatūros tarpininkavimo pavyzdžiai yra knygų skirstymas pagal temas, knygas pristatantys tekstai. Šiuo atveju pasirinkta visus tris kūrinius: Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ fragmentas, Juditos Vaičiūnaitės „Kriaušė žydi“ ir Igno Šeiniaus „Kuprelis“, siejanti tema – įsimylėjimas, keičiantis individus; meilė kaip viena iš žmogaus gyvenimo vertybių.