Epai atsirado gimininės gentinės visuomenės irimo laikais, plėtojosi ir klestėjo antikos, feodalizmo laikotarpiu. Iš pradžių epai kaip eiliuoti sakytiniai pasakojimai plito atskirais fragmentais arba ciklais.

1
Apimtis
1
Apimtis
1

Dažniausiai eiliuotas, didelės apimties kūrinys.

Sakraliniai, kosmogoniniai elementai
Sakraliniai, kosmogoniniai elementai

Jam būdingi sakraliniai ir kosmogoniniai elementai (dievų gyvenimas, bendruomenės atsiradimas, istorija), antgamtiniai herojai ir siekis paaiškinti pasaulio visumą.

Europos epo pradžia siejama su senovės graikų epinėmis giesmėmis, kurias surinko ir patobulino Homeras („Iliada“ ir „Odisėja“ VIII a. prieš Kristų). Šie kūriniai turėjo įtakos Europos literatūrai – paplito motyvai, hegzametras.

 

 

 

Homeras

Homeras

VIII a. pr. Kr., senovės graikų poetas. Europos literatūros ir herojinio epo pradininkas. Antikinių legendų vaizduojamas kaip senas aklas poetas. Biografinių duomenų nėra.

 

 

 

„Odisėja“

odisėja
  • Kūrinyje pasakojama apie achajų grįžimą po Trojos karo, bet daugiausia vietos skiriama epo pagrindinio herojaus Odisėjo kovai su daugybe kliūčių (jūros audromis ir verpetais, žmogėdromis, turtingo gyvenimo galimybėmis, pažadais dovanoti nemirtingumą, moterų kerais), trukdžiusių grįžti į gimtąją Itakę.
  • Epas skirtas grįžimo į tėvynę temai. Kūrinys parašytas hegzametru, turi apie 12 100 eilučių, vėlesnių graikų filologų suskirstytas į 24 giesmes.
  • Pateikiamas 10 metų vyro laukusios ištikimos Odisėjo žmonos Penelopės paveikslas.
  • Vėlesniais laikais žodis „odisėja“ tapo kelionės, Itakė – išsiilgtos tėvynės simboliais.