Epas (gr. epos – žodis, pasakojimas), èpika, viena iš trijų pagrindinių (šalia lyrikos ir dramos) literatūros rūšių – pasakojamojo pobūdžio grožiniai kūriniai.
Skiriami tokie epikos žanrai:
Epas
Epas – dažniausiai eiliuotas, didelės apimties mitologinės ar istorinės tematikos kūrinys ar kūrinių ciklas.
Epas – dažniausiai eiliuotas, didelės apimties mitologinės ar istorinės tematikos kūrinys ar kūrinių ciklas.
Romanas
Romanas – didelės apimties prozos kūrinys. Būdinga laisvos struktūros išplėtotas siužetinis pasakojimas, kurio centre – žmogaus likimas dvasinės krizės metu, charakterio raida, meilės linija, santykiai su aplinka.
Romanas – didelės apimties prozos kūrinys. Būdinga laisvos struktūros išplėtotas siužetinis pasakojimas, kurio centre – žmogaus likimas dvasinės krizės metu, charakterio raida, meilės linija, santykiai su aplinka.
Apysaka
Apysaka – prozos žanras, kuriam priskiriami kūriniai, užimantys tarpinę padėtį tarp apsakymo (novelės) ir romano.
Apysaka – prozos žanras, kuriam priskiriami kūriniai, užimantys tarpinę padėtį tarp apsakymo (novelės) ir romano.
Apsakymas
Apsakymas – nedidelės apimties, glausto pasakojimo laiko ir nedidelės erdvės prozos kūrinys, kuriame pasakojama apie vieną įvykį, veikia nedaug veikėjų.
Apsakymas – nedidelės apimties, glausto pasakojimo laiko ir nedidelės erdvės prozos kūrinys, kuriame pasakojama apie vieną įvykį, veikia nedaug veikėjų.
Novelė
Novelė – grožinės prozos žanras, tai neilgas kūrinys, kuriam būdinga griežtesnė struktūra, dažniausiai dramatiška, staigi atomazga, netikėtas posūkis.
Novelė – grožinės prozos žanras, tai neilgas kūrinys, kuriam būdinga griežtesnė struktūra, dažniausiai dramatiška, staigi atomazga, netikėtas posūkis.
Pasakėčia
Pasakėčia – trumpas, pasakojamasis, alegorinės formos, dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomąją (didaktinę) arba kritinę mintį.
Pasakėčia – trumpas, pasakojamasis, alegorinės formos, dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomąją (didaktinę) arba kritinę mintį.
Pasaka
Pasaka – pasakojamojo pobūdžio kūrinys, kuriame vaizduojami nekasdieniški, nepaprasti, kartais net stebuklingi ar antgamtiški nuotykiai.
Pasaka – pasakojamojo pobūdžio kūrinys, kuriame vaizduojami nekasdieniški, nepaprasti, kartais net stebuklingi ar antgamtiški nuotykiai.
Epinė poema
Epinė poema – didelės apimties siužetinis kūrinys, kuriam būdinga nuoseklesnė įvykių raida, platesnis aplinkos vaizdas.
Epinė poema – didelės apimties siužetinis kūrinys, kuriam būdinga nuoseklesnė įvykių raida, platesnis aplinkos vaizdas.
Lyrika – dažniausiai eiliuoti kūriniai, kurie perteikia individo vidinius išgyvenimus, asmenybės ir pasaulio santykį, tam tikrą dvasinį nusiteikimą, įspūdžius, nuotaikas, jausmus, mintis.
Be eilėraščio skiriami tokie lyrikos žanrai:
Sonetas
Sonetas – griežtos strofinės sandaros ir griežto rimavimo eilėraštis, susidedantis iš 14 eilučių. Skiriama itališkasis (pradininkas Petrarka) sonetas, kurį sudaro dvi ketureilės ir dvi trieilės strofos, ir angliškasis (pradininkas Šekspyras) sonetas iš trijų ketureilių ir vienos dvieilės strofų.
Sonetas – griežtos strofinės sandaros ir griežto rimavimo eilėraštis, susidedantis iš 14 eilučių. Skiriama itališkasis (pradininkas Petrarka) sonetas, kurį sudaro dvi ketureilės ir dvi trieilės strofos, ir angliškasis (pradininkas Šekspyras) sonetas iš trijų ketureilių ir vienos dvieilės strofų.
Trioletas
Trioletas – aštuonių eilučių dviejų rimų griežtos sandaros eilėraštis. Trioletas rimuojamas pagal schemą: pirma eilutė sutampa su ketvirta ir septinta, antra – su aštunta.
Trioletas – aštuonių eilučių dviejų rimų griežtos sandaros eilėraštis. Trioletas rimuojamas pagal schemą: pirma eilutė sutampa su ketvirta ir septinta, antra – su aštunta.
Romansas
Romansas – jausmingas lyrinis eilėraštis dažniausiai nelaimingos meilės tema.
Romansas – jausmingas lyrinis eilėraštis dažniausiai nelaimingos meilės tema.
Odė
Odė – proginis eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinama žymus asmuo, svarbus istorinis įvykis, valdovo jubiliejus ar valstybinė šventė.
Odė – proginis eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinama žymus asmuo, svarbus istorinis įvykis, valdovo jubiliejus ar valstybinė šventė.
Baladė
Baladė – nedidelis eiliuotas folklorinio ar istorinio turinio kūrinys, jungiantis epinio, lyrinio ir draminio vaizdavimo elementus. Svarbiausias bruožas – niūrių, šiurpių nuotaikų atskleidimas pasakojant fantastiškus iracionalius įvykius.
Baladė – nedidelis eiliuotas folklorinio ar istorinio turinio kūrinys, jungiantis epinio, lyrinio ir draminio vaizdavimo elementus. Svarbiausias bruožas – niūrių, šiurpių nuotaikų atskleidimas pasakojant fantastiškus iracionalius įvykius.
Poema
Poema – eiliuotas pasakojamasis kūrinys, fragmentiško siužeto, gali apsieiti ir be įvykių raidos. Jai būdinga nuotaikų, išgyvenimų kaita, svarbiausia ne epinis veikėjas, o lyrinis subjektas.
Poema – eiliuotas pasakojamasis kūrinys, fragmentiško siužeto, gali apsieiti ir be įvykių raidos. Jai būdinga nuotaikų, išgyvenimų kaita, svarbiausia ne epinis veikėjas, o lyrinis subjektas.
Eilėraštis
Eilėraštis (universaliausias) – dažniausiai sutinkamas nedidelis eiliuotas kūrinys.
Eilėraštis (universaliausias) – dažniausiai sutinkamas nedidelis eiliuotas kūrinys.
Dramà (gr. veiksmas) – viena iš trijų pagrindinių literatūros rūšių. Dramos struktūros pagrindas – personažų poelgiais ir kalbomis vaizduojamas veiksmas. Jį sudaro idėjiniai, politiniai, etiniai, psichologiniai ir kitokie konfliktai, kurie sukrečia žmogaus vidinį pasaulį, sukelia skausmingų išgyvenimų ir pakeičia jo likimą, padėtį ar pagrindines vertybines nuostatas.
Skiriami tokie dramos žanrai:
Drama
Drama – literatūros kūrinys, skirtas teatrui, bet egzistuojantis savarankiškai.
Drama – literatūros kūrinys, skirtas teatrui, bet egzistuojantis savarankiškai.
Tragedija
Tragedija – dramos kūrinys, atskleidžiantis aštrius ir neįveikiamus prieštaravimus, gilią visuomeninę prasmę slepiančias stiprių, herojiškų asmenybių susidūrimus.
Tragedija – dramos kūrinys, atskleidžiantis aštrius ir neįveikiamus prieštaravimus, gilią visuomeninę prasmę slepiančias stiprių, herojiškų asmenybių susidūrimus.
Komedija
Komedija – komiškas, skaitytojo ar žiūrovo juoką sukeliančias situacijas ir charakterius vaizduojantis draminis kūrinys, kuriame išjuokiami neigiami žmonių bruožai ar ypatybės, o kartais ir visa visuomeninių santykių visuma.
Komedija – komiškas, skaitytojo ar žiūrovo juoką sukeliančias situacijas ir charakterius vaizduojantis draminis kūrinys, kuriame išjuokiami neigiami žmonių bruožai ar ypatybės, o kartais ir visa visuomeninių santykių visuma.
Pjesė
Pjesė – rimto (bet ne tragiško) turinio kūrinys, dažniausiai vaizduojantis gyvenamojo meto tikrovę.
Pjesė – rimto (bet ne tragiško) turinio kūrinys, dažniausiai vaizduojantis gyvenamojo meto tikrovę.
Tragikomedija
Tragikomedija – naujųjų laikų dramos žanras, kuriame jungiasi tragedijos ir komedijos elementai.
Tragikomedija – naujųjų laikų dramos žanras, kuriame jungiasi tragedijos ir komedijos elementai.
Poetinė drama
Poetinė drama – XIX a. pab. susiformavęs dramos tipas, perteikiantis poetinę pasaulio sampratą. Esmę ir giluminį struktūros pagrindą sudaro vidinis veiksmas – poetine kalba išsakytas žmogaus dvasinio pasaulio dramatizmas. Laikas ir erdvė gali tapti personažo būsenų ar nuotaikų metafora.
Poetinė drama – XIX a. pab. susiformavęs dramos tipas, perteikiantis poetinę pasaulio sampratą. Esmę ir giluminį struktūros pagrindą sudaro vidinis veiksmas – poetine kalba išsakytas žmogaus dvasinio pasaulio dramatizmas. Laikas ir erdvė gali tapti personažo būsenų ar nuotaikų metafora.
Absurdo drama
Absurdo drama – viena svarbiausių XX a. dramos krypčių, susiformavusi po II pasaulinio karo Europoje. Joje akcentuojama būties absurdiškumas, asmenybės vienatvė, žmonių bendravimo problemos.
Absurdo drama – viena svarbiausių XX a. dramos krypčių, susiformavusi po II pasaulinio karo Europoje. Joje akcentuojama būties absurdiškumas, asmenybės vienatvė, žmonių bendravimo problemos.
Farsas
Farsas – nedidelės apimties komiška anekdotiško arba satyrinio turinio pjesė arba vaidinimas.
Farsas – nedidelės apimties komiška anekdotiško arba satyrinio turinio pjesė arba vaidinimas.